Dabar populiaru
Publikuota: 2017 balandžio 5d. 09:47

Svetimame kieme – vis dar svetimos ir bėdos

Čižiūnai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Lietuvos kaimas

Smurtas ir prievarta šeimose tampa skaudžia Lietuvos kaimo kasdienybe. Abejingumas, girdint nuolatinius kaimynų barnius ir skriaudžiamų vaikų klyksmus, ar tiesiog nežinojimas, kaip padėti skriaudžiamiems, kad būtų užkirstas kelias tragiškoms nelaimėms?

„Socialinis kurtumas, kai už kaimyno tvoros mušamo vaiko klyksmas nė motais, rodo tam tikrą mūsų visuomenės susvetimėjimą. Vis dėlto bendruomenėms, ypač nedidelėse kaimo vietovėse, kurias pasiekia mažiau informacijos bei sunkiau prieinamos socialinės paslaugos, trūksta edukacijos, kad žmonės suprastų, jog mušama moteris ar skriaudžiamas vaikas nėra šeimos asmeninis reikalas, į kurį nevalia svetimiems kištis. Taip pat trūksta ir žinių, kur kreiptis ir prašyti pagalbos, patiriant smurtą ar jį pastebėjus. Sakyti, kad visuomenė yra abejinga, – lengviausias būdas pasiteisinti, kodėl tragiškoms nelaimėms šeimose nebuvo užkirstas kelias“, – sako organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.

Pasak jos, vis atidėliotos, bet pagaliau Seimo priimtos Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis draudžiamas bet koks smurtas prieš vaikus ir jų nepriežiūra, yra labai svarbus žingsnis užtikrinant Lietuvos vaikų apsaugą ir gerovę, tačiau būtinas nuolatinis švietimas, kad žmonės suvoktų, jog prieš vaikus nėra pateisinamos jokios formos fizinis baudimas, kuris vis dar gali būti interpretuojamas kaip „auklėjimas“ už netinkamą ar nedrausmingą vaikų elgesį.

Šiuo metu dėl nepakankamo Lietuvos tėvų švietimo ir ypač dėl per dešimtmečius susiformavusių klaidingų įpročių bei auklėjimo suvokimo, apie 50 proc. suaugusiųjų fizines bausmes vis dar naudoja kaip auklėjimo priemonę savo vaikams. Per 2016 m. užregistruota net apie 2000 smurto prieš vaikus atvejų, jau nekalbant apie visą Lietuvą sukrėtusią „šulinio“ ar į ją panašias tragedijas, periodiškai šiurpinančias mūsų šalies gyventojus.

Rasa Dičpetrienė sako, kad siekiant tvaraus socialinio saugumo, būtinas ne tik valstybės institucijų, bet ir verslo bei piliečių įsitraukimas. „Šiam įsitraukimui nepakanka vien tik noro ir geros valios, tam reikia žinių, todėl visuomenės edukavimas šiandien yra būtinas“, – tvirtina ji.

Nelikti abejingais kvietė ir paštininkai

Pernai atokiausiose šalies kaimiškosiose vietovėse Lietuvos paštas išplatino beveik 200 tūkst. informacinių skrajučių – patarimų ir rekomendacijų, kur kreiptis patiriant smurtą, ieškant emocinės paramos ar norint išsilaisvinti nuo įvairių priklausomybių. Gyventojams nurodyti pagrindiniai skubios pagalbos dėl smurto šeimoje bei emocinės paramos teikimo telefonu kontaktai.

Žmonės raginti jais kreiptis, jei patys patiria problemų ar nori pagelbėti savo artimiesiems – giminėms, draugams, kaimynams.

„Mes jaučiame atsakomybę prisidėti prie socialiai atsakingo ir visuomenės socialines problemas padedančio spręsti verslo kūrimo ir plėtojimo. Turėdami išskirtinę galimybę pasiekti gyvenančius net ir atokiausiuose šalies kampeliuose, džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ skleidžiamos žinios. Ir toliau palaikysime įvairias savanoriškas iniciatyvas bei sieksime bendromis pastangomis padėti sunkumų patiriančioms šeimoms“, – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Reikšmingas socialinis indėlis

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rasa Dičpetrienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rasa Dičpetrienė

Pasak R. Dičpetrienės, yra būtina, kad informacija apie pagalbą žmonėms visada būtų po ranka ir ja žmonės pasinaudotų nelaukdami, kol ką nors ištiks nelaimė ir padėti jau bus per vėlu. „Dar svarbiau suprasti ir mokėti atpažinti smurtą, pastebėti, kad kaimynystėje nuolat verkiantis vaikas nėra normalus reiškinys. Pritarę Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisoms, Seimo nariai ir Lietuvos visuomenė įrodė, kad esame pasiruošę gyventi socialiai atsakingai, tačiau turime užtikrinti, kad paspaudus „raudonąjį mygtuką“ į jį būtų tinkamai sureaguota ir atsakingos socialinės tarnybos imtųsi veiksmų“, – pažymėjo „Gelbėkit vaikus“ vadovė.

Ji mano, kad kaimiškose vietovėse esama bendruomenės narių, kurie įneša reikšmingą socialinį indėlį. „Nedidelės kaimų krautuvės, kuriose lankosi vietiniai, ar paštininkai, kurie kasdien su laiškų ir laikraščių krepšiais apvažiuoja sodybas ir lanko žmones, yra tie mūsų visuomenės pagalbininkai, kurie prisideda prie socialinio tvarumo. Verslo ir pilietiškai nusiteikusių žmonių geranoriškumas gali sukurti saugią visuomenę, tad turime plėtoti partnerystę, siekiant darnios ir saugios aplinkos“, – tvirtino R. Dičpetrienė.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką