Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 28d. 06:54

Tarp saviraiškos ir neapykantos: dar vienas Strasbūro kirtis homofobijai

Vaivorykštės vėliava
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vaivorykštės vėliava

Prieš LGBTI asmenis nukreipta neapykantos kalba tebėra, nepaisant Europos valstybių nacionalinių skirtumų aktuali problema tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Tarybos ir Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Naujausios (2019 m.) ES Pagrindinių Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros LGBTI apklausos duomenimis, vidutiniškai 28 % visų apklausos dalyvių ES ir Jungtinėje Karalystėje susidūrė su vienokios ar kitokios formos neapykantos apraiškomis dėl savo LGBTI tapatybės.

Dabartinės technologinės sąlygos suteikia įspūdingas galimybes visapusiškai asmens saviraiškai ir greitai idėjų sklaidai, tačiau viešajame diskurse vis dar neretai polemizuojama apie neapykantos kalbos ir saviraiškos laisvės tarpusavio santykį.

Modernių homofobinės neapykantos apraiškų atvejai, kurių atžvilgiu priimti nacionaliniai sprendimai netenkino vienos ar kitos proceso šalies, sąlygojo ir naujus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas, EŽTT) išaiškinimus dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija, EŽTK) garantuojamos apsaugos ir saviraiškos laisvės ribų.

Pažymėtina, jog Konvencijos 10 str. įtvirtinta saviraiškos laisvė nėra absoliutaus pobūdžio ir Konvencijos dalyvė turi teisę jai taikyti atitinkamus ribojimus, jei pastarieji yra pagrįsti, proporcingi ir tikslingi, susiję, pavyzdžiui, su nacionalinio saugumo užtikrinimu, viešojo intereso tenkinimu. Nepaisant to, Teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, jog Konvencija saugo įvairias idėjas, nepaisant jų pobūdžio, kuris neretai gali būti šokiruojantis ar įžeidžiantis.

Vis dėlto 2020 m. gegužės 12 d. sprendime byloje Carl Jóhann Lilliendahl prieš Islandiją Teismas pateikė principingą poziciją dėl homofobinės kalbos kaip kategorijos, nepatenkančios į EŽTK 10 str. garantuojamos saviraiškos laisvės apsaugos sritį. Šis atvejis glaudžiai siejasi su 2020 m. sausį paskelbtu sprendimu EŽTT byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, kuriame atsakovė buvo įpareigota pradėti procesinius veiksmus dėl internete paskelbtų, smurtą skatinančių, kurstančių homofobinių komentarų, nukreiptų prieš vaikinų porą, socialinėje medijoje paskelbusių savo bučinio nuotrauką.

Šiame kontekste, Lilliendahl byla atspindi principinį EŽTT neapykantos kalbos, nukreiptos prieš LGBTI asmenis, traktavimą pabrėžiant Konvencijoje įtvirtintų principų taikymą, kad būtų apsaugotos pažeidžiamiausios visuomenės grupės.

Diskusijų taikiniu tapo LGBTI įtrauki švietimo programa

2015 m. Islandijos Hafnarfjörður miesto taryba patvirtino pasiūlymą dėl LGBTI įtraukios švietimo programos pradinėse ir vidurinėse mokyklose bendradarbiaujant su Islandijos nacionaline LGBTI organizacija. Toks sprendimas sulaukė nemažai Islandijos žiniasklaidos dėmesio, diskusijų viešojoje erdvėje.

Vienos radijo laidos metu jos klausytojai galėjo telefonu pareikšti nuomonę dėl minėto tarybos sprendimo. Vienas iš LGBTI įtraukios švietimo programos iniciatorių viešai paskelbė savo straipsnį, kuriame laidos organizatoriai buvo smerkiami už tai, jog leido į laidos eterį patekti „aiškaus nusistatymo ir neapykantos kalbos“ apraiškoms. Straipsnio autorius tikėjosi pats dalyvauti laidos debatuose, kuriame galėtų išreikšti nuomonę dėl siūlomos įtraukios švietimo programos.

Straipsnis netrukus sulaukė atsako – 74 m. amžiaus Islandijos pilietis Carl Jóhann Lilliendahl LGBTI įtraukios švietimo programos iniciatoriaus straipsnį viešai pakomentavo naudodamas žeminančias formuluotes ir necenzūrinius žodžius, nukreiptus prieš LGBTI asmenis. Komentaruose jis taip pat pavadino švietimo programą „indoktrinacija‘ ir išsakė, kad tai jam kelia pasišlykštėjimą.

Nacionalinė LGBTI organizacija Islandijoje pranešė apie šiuos komentarus teisėsaugos institucijoms. Procesas nebuvo greitas – tik apeliacinė instancija pripažino neteisėtą Lilliendahl komentarų pobūdį, jų autoriui buvo skirta 100 000 Islandijos kronų (tuo metu tai sudarė apie 800 eurų) bauda.

Po apeliacinės instancijos nuosprendžio Lilliendahl kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą su pareiškimu dėl galimo EŽTT garantuojamos saviraiškos laisvės pažeidimo. Lilliendahl teigė, kad jo saviraiškos ribojimas, be kita ko, neva turėjo ir diskriminacinį aspektą – atitinkamai pažeidė konvencijos 14 straipsnį, nes jo saviraiškos galimybės buvo apribotos lyginant su asmenimis, kurie minėtu klausimu turėjo kitokią nuomonę.

Neapykantos kalba – ne vien smurto kurstymas

Teismas, nagrinėdamas Lilliendahl bylą, pabrėžė, kad neapykantos kalba, jos priešingumas teisei, gali būti susijęs ne vien tik su aiškiu smurtinių veiksmų kurstymu, bet taip pat ir su įžeidinėjimais, siekiant pašiepti, šmeižti konkrečią, išankstinių nusistatymų paveiktą asmenų grupę.

Kadangi pareiškėjui Islandijos teismo nuosprendis ir skirta bausmė sukėlė konkrečių padarinių jo saviraiškos laisvei, EŽTT byloje aiškinosi, ar nacionalinio įstatymo nuostatos buvo pakankamai aiškios, o jų pažeidimo pasekmės – aiškiai numanomos. Teismas taip pat pripažino, kad nacionalinės teisės nuostatos, kurios lėmė nuosprendį Lilliendahl atžvilgiu, atitiko EŽTT praktikoje taikomą teisėto tikslo reikalavimą – siekį apsaugoti Konvencijoje įtvirtintą teisę į privatų gyvenimą, tuo pačiu apsaugant ir pažeidžiamas grupes, kurios istoriškai buvo paveiktos diskriminacijos.

STB_campaign_LT

Šios, kaip ir ankstesnių panašių bylų kontekste buvo itin svarbus EŽTT vertinimas, ar konkretus saviraiškos laisvės ribojimas buvo ne tik teisėtas, bet ir būtinas demokratinėje visuomenėje. Teismas sutiko su Islandijos apeliacinės instancijos vertinimu, kad komentarai buvo „rimti, ypatingai įžeidžiantys ir demonstruojantys išankstines nuostatas“, vertintini kaip neproporcinga reakcija į miesto tarybos sprendimą, dėl kurio viešumoje kilo diskusijos. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui Islandijos teismas neskyrė laisvės atėmimo bausmės, nors tokią galimybę ir numatė nacionaliniai įstatymai, todėl jam skirta bauda atitiko proporcingumo kriterijų.

Atsižvelgdamas į tai, EŽTT vienbalsiai sutiko, kad Islandijos apeliacinė instancija pateikė tinkamas ir pakankamas priežastis, dėl kurių pareiškėjas buvo nuteistas, todėl Lilliendahl pareiškimą pripažino nepriimtinu.

Formuojasi naujas neapykantos kalbos kvalifikavimo standartas?

Kone ryškiausias Lilliendahl sprendimo aspektas yra EŽTT aiškus homofobinio pobūdžio komentarų, kaip neapykantos kalbos, traktavimas. Teismo praktikoje tai pakankamai naujas reiškinys. Pavyzdžiui, prieš 8 metus kontroversiškoje byloje Vejdeland prieš Švediją Teismas neišaiškino, ar mokiniams skirtuose lankstinukuose pateikiami prieš LGBTI asmenis nukreipti išsireiškimai priskirtini neapykantos kalbos kategorijai.

Ankstesnėje EŽTT praktikoje taip pat buvo pažymėta, jog, nekalbant apie neapykantos kurstymo atvejus, turinčius smurtinį elementą, Teismas nustato neapykantos kalbos faktą tiek remiantis konkrečios išraiškos turiniu, tiek jos pateikimo būdu, tačiau Lilliendahl atveju, nustatydamas egzistavus neapykantos kalbą, Teismas rėmėsi tik konkrečių komentarų internete turiniu.

Kaip pažymėjo Teismas, Lilliendahl buvo „plačiosios visuomenės narys“, išreiškiantis savo pažiūras internete, o ne viešas asmuo, kurio veiksmai būtų galėję turėti didelį atgarsį ir poveikį. Nepaisant to, Teismas pritarė Islandijos apeliacinio teismo išvadoms, kuriomis iš esmės buvo pripažįstamas įvykdytos veikos pavojingumas. Tuo Teismas atribojo klausimą nuo konkretaus konteksto, pavyzdžiui vertinimo, kad Islandija yra viena pažangiausių valstybių LGBTI teisių ir socialinės įtraukties požiūriu.

2020 m. EŽTT sprendimai bylose Carl Jóhann Lilliendahl prieš Islandiją bei Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą atspindi efektyvų Konvencijos mechanizmo veikimą siekiant Konvencijoje įtvirtintų teisių ir LGBTI asmenų apsaugos užtikrinimo. Šie sprendimai gali būti svarbūs prie Konvencijos prisijungusiose valstybėse formuojant tolesnes teisines ir politines nacionalines priemones, susijusias su LGBTI asmenų diskriminacijos mažinimu, institucinio atsako į neapykantos apraiškas stiprinimu.

Siekdami prisidėti prie neapykantos nusikaltimų latentiškumo mažinimo Lietuvoje, informuojame, kad asmenys, susidūrę su neapykantos apraiškomis, turi galimybę pranešti šiomis internete prieinamomis priemonėmis:

UNIFORM – pranešimo platforma asmenims susidūrusiems su neapykantos kalba ar nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBTI asmenis.

Pranesk.manoteises.lt – pranešimų platforma asmenims, galimai nukentėjusiems nuo neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos.

Informacinis tinklapis apie neapykantos kalbą ir nusikaltimus – SAFETOBE.EU

Šiame straipsnyje pateikiama bendro pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti vertinama kaip oficialus teisės ar konkretaus sprendimo aiškinimas.

es logo

Straipsnis parengtas Nacionalinės LGBT organizacijos LGL įgyvendinant Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos (2014–2020) lėšomis finansuojamą projektą „Speak Out: stabdant neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI asmenis“.

Partnerio turinys
Temos: 1 LGBT

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką