Privačios mokyklos vadovai neslepia, kad plėtra buvo numatyta, tik kiek vėliau. „Pirminis planas buvo iki pagrindinės mokyklos „užaugti“ nuosekliai, kartu su jau priimtais pradinukais. Tačiau, kaip parodė šie metai, susidomėjimas pagrindinio ugdymo klasėmis yra milžiniškas, o Kaune akivaizdžiai jaučiamas kokybiško 5-8 klasių ugdymo stygius. Visa tai įvertinę, nusprendėme paankstinti plėtros planus,“ – apie mokyklos augimą sako jos direktorius, doc. dr. Nerijus Pačėsa, buvęs Vadybos ir ekonomikos universiteto ISM rektorius.
Mokykla, kurioje įdomu mokytis
Nestandartinė ir itin jauki aplinka, dėmesys sveikai gyvensenai, darni mokyklos bendruomenė, neįprastas pamokų formatas – patrauklią mokyklą kuria visi šie elementai. Tačiau pagrindinis vaidmuo, be abejonės, tenka šiuolaikiškam ir inovacijomis grįstam ugdymui: licėjuje mokymasis paremtas viena geriausių pasaulyje laikoma skandinaviškąja, o konkrečiau – Suomijos švietimo sistema.
„Norėjome sukurti tokią mokyklą, kurioje vaikams būtų nuoširdžiai įdomu mokytis,“ – sako licėjaus vadovas dr. N. Pačėsa.
Štai kodėl vaikai „Erudito licėjuje“ mokosi ne dalykinėje, o integruotoje ugdymo sistemoje. „Tradicinė mokymo sistema yra dalykinė, joje visi dalykai – tarkime, matematika, fizika, kalbos ir t. t. – yra nuasmeninti. Man, kaip žmogui – net suaugusiam – jie atrodo beprasmiai. Mokinys jų mokosi, nes „reikia“. Tarpusavyje šie mokomieji dalykai niekaip nesusiejami, tad mokiniui pradeda atrodyti, kad tokių žinių gyvenime niekada neprireiks. Tuo tarpu mes tikime kontekstine ir tarpdalykine integracija: kiekvienam vaikui svarbios sąsajos su realiu gyvenimu, todėl visus dalykus sujungiame į temas. Ir mokymosi procesas virsta ne dalykiniu, o teminiu-projektiniu, žinios neriasi į tinklą. Svarbiausia – mokinių motyvacija ir pasitenkinimas, jų smalsumo patenkinimas ir skatinimas būti nuolat alkaniems žinių“.
Diskusinis formatas, aptarimai, refleksija ir nuolatinis apeliavimas į mąstymą – tai pagrindiniai pamokų akcentai, nes viskas turi būti suvokta, į viską stengiamasi įsigilinti. O svarbiausia – puoselėjamas vaiko noras domėtis ir klausti KODĖL.
„Užaugo kitokių vaikų karta: jie nebenori aklai paklusti; jie kvestionuoja, klausia ir domisi. Jiems negali paliepti – su jais privalai susitarti,“ – pastebi licėjaus vadovas ir pabrėžia, kad licėjuje integruojančiąja ugdymo ašimi tampa vaikas.
Sėkmingam žmogui būtini gebėjimai
Ilgus metus dirbęs vadovaujamą darbą tiek privačiame versle, tiek suaugusiųjų švietime, N. Pačėsa teigia pastebėjęs, kad nemaža dalis jaunimo yra prastai pasirengę darbo rinkai: „Ne, jiems nestigo žinių, tačiau trūko esminių gebėjimų tas žinias taikyti. Gebėjimų, be kurių neįsivaizduojama sėkminga ir visapusiška asmenybė“.
Kokie gi tie gebėjimai, paprastai suformuojami dar iki paauglystės? Licėjaus įkūrėjai pasirėmė Harvardo universiteto profesoriaus Dr. Tony Wagner išskirtais svarbiausiais gebėjimais, be kurių neįmanoma siekti sėkmės ateities pasaulyje.
Visų pirma – tai kritinis mąstymas ir problemų sprendimas: licėjuje vaikai mokomi ne tiek taikyti išmoktus teisingus sprendimus, kiek kritiškai mąstyti ir ieškoti naujų sprendimo būdų. Ne mažiau svarbu bendradarbiavimas ir lyderystė – jie diegiami mokant vaikus veikti komandoje, bet perdėtai nesikoncentruojant į kiekvieno asmeninius pasiekimus ir neakcentuojant konkurencijos. Sugebėjimas prisitaikyti naujose aplinkose ir tarpkultūrinėse komandose, iniciatyvumas ir verslumas, gebėjimas sklandžiai perduoti esminę informaciją raštu ir žodžiu, pagaliau, žingeidumo ir kūrybiškumo ugdymas, skatinant eksperimentuoti, ieškoti, pažinti – visų šių gebėjimų atskleidimas labai svarbus licėjaus veikloje.
Gebėjimai lavinami taikant daug ir įvairių aktyvaus mokymosi ir kūrybinių metodų – nuo komandinių projektų iki žaidimų, skatinančių bendradarbiavimą ir intelektinį smalsumą. Nenuostabu, kad ir pamokos formatas gerokai skiriasi nuo tradicinio: „Erudito licėjuje“ neišgirsite į ir iš pamokos kviečiančio skambučio. Namų darbų nėra – juos pakeičia savaitinės užduotys ir projektai, kuriuos atliekant neretai prireikia ir tėvelių pagalbos.
„Tai – dar viena skandinaviškosios integruotosios ugdymo sistemos ypatybė: tėvai turi būti įtraukiami į ugdymo procesą. Daug kalbame apie tai, kad ugdymas yra abiejų pusių – tėvų ir mokyklos – intensyvus bendradarbiavimas. Ir diegiame šį principą savo veikloje,“ – sako licėjaus vadovas. Pasak jo, tai viena priežasčių, kodėl stojimo į licėjų metu toks svarbus yra pokalbis su mokiniu ir jo tėvais.
Testas, kuris negąsdina
Stojančiųjų į „Erudito licėjų“ vaikų laukia ne tik pokalbis kartu su tėveliais, bet ir stojamasis testas. Tačiau net ir jis, pasak licėjaus vadovų, pasirinktas netradicinis ir kitoks, nei įprasta: testu siekiama ne tik ir ne tiek patikrinti vaiko turimas žinias, kiek gebėjimą tas žinias atrasti, suvokti ir pritaikyti.
„Originalumas, kitoks mąstymas – štai svarbiausi vertinimo kriterijai, o ne sukauptas žinių kiekis konkrečiame gyvenimo etape. Negana to, vaikai turi gerai jaustis atsakinėdami į testo klausimus – norime, kad jiems būtų įdomu. Todėl ir atsakymų tikimės kitokių, o testą rašančius vaikus paraginsime būti originalius, drąsius ir nebijoti plačiai argumentuoti,“ – sako N. Pačėsa.
Moksleivių priėmimas į „Erudito licėjaus“ pradines ir pagrindines klases 2017/2018 mokslo metams pradedamas nuo balandžio 3 dienos.
Balandžio 20 d., 18:30 val. visus susidomėjusius „Erudito licėjaus“ bendruomenė kviečia į ATVIRŲ DURŲ DIENĄ: susipažinti su šiuolaikišku ir integraliu ugdymu, jo tikslais, su licėjaus mokymosi aplinka bei šaunia komanda.
„Erudito licėjaus“ adresas: Rotušės a. 19, Kaunas.
Daugiau informacijos: +370 657 88820 ir info@erudito.lt.
