Sekite 15min Google
Kad trys vaikai laiku pasiektų mokyklas ir darželį, vilnietė Kristina su šeima iš namų išvažiuoja dar prieš 7 valandą ryto. Trys vaikai, trys skirtingos ugdymo įstaigos ir daugiau nei valanda kelyje – tokia šeimos kasdienybė Vilniuje tęsiasi net ir praėjus beveik mėnesiui nuo naujų mokslo metų pradžios. Nors vaikų mokyklos ir darželis nėra skirtinguose miesto galuose, o įsikūrę gretimuose rajonuose, vos penkiomis minutėmis vėliau išvykus iš namų kelionė gali pailgėti tiek, kad į pamokas tenka vėluoti 20 minučių.
Trys vaikai – trys maršrutai
„Nors rugsėjis jau baigiasi, vis dar išvažiuojame apie 7 valandą ryto, kad 8 valandą vaikai spėtų į mokyklas. Atrodytų, laiko turėtų pakakti – ugdymo įstaigos yra vos kelių kilometrų atstumu viena nuo kitos. Visgi mūsų šeimos planus kone kiekvieną rytą koreguoja spūstys. Kartais užtenka vienoje vietoje užtrukti keliomis minutėmis ilgiau, ir visas suplanuotas maršrutas sugriūva, o streso lygis kyla“, – pasakoja Kristina.
Prasidėjus mokslo metams skubėjimas ir bandymas visur suspėti tampa papildomu streso šaltiniu, o, kaip rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenys, esant tokiam intensyviam eismui daugėja ir eismo įvykių.
„Privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo statistika rodo, kad, prasidėjus intensyvesnio automobilių eismo periodui, sutampančiam su prastėjančiu matomumu, eismo įvykių daugėja maždaug penktadaliu. Laimė, didelė dalis jų būna techniniai – žmonės nenukenčia. Vis dėlto net ir nedidelis eismo įvykis yra nemenkas stresas: vairuotojai būna sutrikę ir dažnai nežino, kokių veiksmų imtis bei kur kreiptis“, – sako bendrovės Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Pasak M. Balinsko, dalį įtampos galima sumažinti pasiruošus iš anksto: telefone turėti draudimo bendrovės kontaktus, oficialią elektroninę eismo įvykio deklaraciją programėlėje „Draudimo įvykiai“, kurią patogu pildyti telefone, žinoti pagrindinius veiksmus eismo įvykio atveju ir kelionei skirti pakankamai laiko. Pravartu prieš kelionę pasitikrinti eismo situaciją ir pasirinkti tinkamiausią maršrutą naudojantis išmaniosiomis navigacijos programėlėmis. Tai padeda išvengti skubėjimo ir sumažinti įtampą prie vairo.
Mokyklos ir darželiai keičia miesto eismo ritmą
Rudens pradžios spūstys dažnai siejamos su į didmiesčius sugrįžtančiais studentais, tačiau, pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto inžinerijos fakulteto eksperto Raimundo Junevičiaus, prie rytinio eismo suintensyvėjimo reikšmingai prisideda ir vaikų vežimas į ugdymo įstaigas. Šiemet situaciją papildomai apsunkina ir gatvių remontai bei rekonstrukcijos.
„Prasidėję mokslo metai išbalansuoja eismą ne todėl, kad staiga padaugėja eismo dalyvių, o todėl, kad didelė jų dalis į gatves pajuda tuo pačiu metu. Vilniuje ypač matomas judėjimas iš priemiesčių į miestą. Ne visos šeimos randa darželius ar mokyklas šalia namų, todėl rytais tuo pačiu metu į miestą pajuda daug automobilių, kuriais vežami vaikai“, – sako R. Junevičius.
Pasak eksperto, bendram srauto judėjimui įtakos turi ir vairuotojų elgesys. Išmaniojo telefono naudojimas, žvilgčiojimas į ekraną, bandymas bet kokia kaina išsikovoti patogesnę poziciją gali lėtinti eismą. „Gatvėje nesame vieni – kuo daugiau galvojame ne tik apie save, bet ir apie bendrą eismo situaciją, tuo sklandžiau visi judame. Gebėjimas įleisti iš šalutinio kelio atvažiuojantį automobilį, laikytis saugaus atstumo ir judėti tolygiai turi įtakos visam srautui“, – sako R. Junevičius.
Visgi, eksperto teigimu, vien vairuotojų elgesio pokyčių jau seniai nepakanka – miestams reikia patogių ir greitų alternatyvų automobiliui. „Esame pasiekę ribą, kiek galime išspausti iš autobusų ir troleibusų. Reikėtų galvoti apie transporto rūšis, kuriomis būtų galima vienu metu pervežti daugiau žmonių ir greičiau įveikti atstumą. Žmonėms svarbiausia kelionės trukmė – jeigu viešasis transportas leistų nuvažiuoti pakankamai greitai ir patogiai, daliai vairuotojų tai galėtų tapti realia alternatyva automobiliui“, – mano ekspertas.
R. Junevičiaus žodžiais, viena iš galimybių galėtų būti ir atskiromis trasomis važiuojantis bėginis transportas.
Tuo metu vaikščiojimas pėsčiomis, pasak VILNIUS TECH mokslininko, taip pat gali būti sprendimas daliai gyventojų, tačiau jis nėra universalus. „Tie, kurie gali ir nori vaikščioti, vaikšto, tačiau visų žmonių priversti rinktis šį būdą neįmanoma. Svarbiausia – turėti skirtingų pasirinkimų ir prisitaikyti prie konkrečios situacijos. O vairuojant – jausti gatvės pulsą, judėti kartu su srautu, nesistengti kiekvienoje situacijoje sutaupyti kelių sekundžių. Tuomet eismas tampa ramesnis ir saugesnis visiems“, – sako R. Junevičius.
Kai ugdymo įstaiga nėra šalia namų
Vaikus auginančioms šeimoms automobilis dažnai tampa ne tik patogia, bet ir būtina susisiekimo priemone, ypač jei vaikai lanko skirtingas ugdymo įstaigas – viešasis transportas ar kelionės pėsčiomis ne visada leidžia suderinti jų tvarkaraščius ir kasdienius šeimos poreikius.
Kad tai nėra vien pavienės šeimos situacija, rodo ir 2025 metų rudenį atlikta nacionalinė mokyklinio amžiaus vaikų judumo apklausa „Rankos aukštyn“, kurią parengė Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyrius. Joje dalyvavo daugiau kaip 8 tūkst. 5–12 klasių mokinių: 37 proc. jų į mokyklą buvo atvežami automobiliu, 32 proc. eidavo pėsčiomis, 18,5 proc. naudojosi viešuoju transportu, o 3,4 proc. važiuodavo dviračiu.
Miestų darnaus judumo planuose taip pat atkreipiamas dėmesys į ugdymo įstaigų pasiekiamumą. Kai darželiai ir mokyklos nėra lengvai pasiekiami pėsčiomis ar viešuoju transportu, šeimos dažniau renkasi automobilį. Tai ypač aktualu periferiniuose regionuose, kur pėsčiųjų ir viešojo transporto infrastruktūra ne visada pritaikyta kelionėms su mažais vaikais.
Ugdymo įstaigos pasiekiamumas tampa ne tik susisiekimo, bet ir šeimos laiko bei darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo klausimu.
