Kas kaltas dėl duobių?
Atsakymas, kodėl keliai po žiemos tampa duobėti, slypi paprastoje, bet negailestingoje fizikoje. Pagrindinis kelių priešas nėra tik transporto srautai – tai temperatūrų svyravimai ir vanduo.
„Esmė čia paprasta – mūsų klimato specifika, tiksliau pavasarį drastiškai kintanti dienos ir nakties temperatūra. Vadinamoji diagrama – pliusas, minusas, pliusas, minusas – labai stipriai sudėvi kelius,“ – dėsto lenktynininkas B. Vanagas.
Dieną, šylant temperatūrai ir spiginant saulei, sniegas tirpsta ir vanduo skverbiasi į mažiausius asfalto įtrūkimus. Atėjus nakčiai ir temperatūrai nukritus žemiau nulio, šis vanduo virsta ledu.
„Vanduo yra viena iš nedaugelio medžiagų, kuri šaldama plečiasi. Virtęs ledu, vanduo padidėja beveik dešimtadaliu. Įsivaizduojate? Besiplečiantis vanduo yra nesustabdoma jėga. Ši jėga yra pakankama, kad iš vidaus skaldytų net kiečiausią asfalto mišinį“ – pastebi B.Vanagas, daugiausiai kartų Dakare startavęs lietuvis.
Per keletą tokių atšilimo-užšalimo ciklų mikroįtrūkimai tampa giliais plyšiais. Pavasarį, kai žemė po asfaltu suminkštėja dėl drėgmės pertekliaus, o per viršų pervažiuoja sunkiasvoris transportas, danga tiesiog neatlaiko ir įgriūva.
Taip gimsta duobė, kurios vakar dar nebuvo.
Dangos viršutiniai bei apatiniai sluoksniai irgi svarbūs
Duobių atsiradimo „kaltininkų“ sąraše – ne tik vanduo. Kelio ilgaamžiškumą lemia kokybiškai paklotas viršutinis asfalto sluoksnis, o taip pat ir pagrindo paruošimas. Jei pagrindas nėra tinkamai sutankintas arba drenažo sistemos veikia prastai, vanduo užsilaiko konstrukcijoje, pagreitindamas eroziją.
Druskos ir kitos medžiagos
Papildomai dangos įtrūkimų atsiradimus gali lemti ir žiemą naudojamos cheminės medžiagos. Nors druska ir specialūs tirpalai yra būtini eismo saugumui užtikrinti (tirpdyti ledą), jie keičia užšalimo temperatūrą ir gali pagreitinti medžiagų nusidėvėjimą, jei asfalto mišinys nėra jiems atsparus.
Lenktynininkas B.Vanagas pastebi, kad kol kelininkai neutralizuos atsivėrusias duobes keliuose, vairuotojų dėmesyje turėtų atsirasti daugiau budrumo. Net ir puikiai pažįstamuose maršrutuose jis rekomenduoja laikytis didesnės distancijos.
„Galima laimėti du zuikius vienu šūviu. Didesnis atstumas leis laiku identifikuoti naujai atsivėrusį „kraterį“ ir priimti teisingą sprendimą jį apvažiuojant. Be to eliminuosite riziką, kad į priekinį stiklą atskries dovana – iš po kito automobilio ratų skriejantys akmenukai. Visgi jei kontakto su duobe išvengti nepavyko, teks pajautrinti klausą. Stebėkite, ar važiuojant neatsirado pašalinių garsų. Saugokime save ir savo techniką“, – dalinasi Dakaro legenda.
