Apie tai, kaip šie veiksniai veikia automobilio valdymą ir kokias klaidas dažniausiai daro vairuotojai, kalbamės su automobilių sporto treneriu, buvusiu lenktynininku Jonu Dereškevičiumi ir lenktynininku Mindaugu Varža.
Greitis, kuris lemia viską
J. Dereškevičius pabrėžia, kad vairuotojas iš esmės turi vieną pagrindinį pasirinkimą – greitį. Būtent jis nulemia, ar automobilį dar pavyks suvaldyti konkrečioje situacijoje: „Greitis yra vienintelis fizikinis dydis, kurį vairuotojas gali pasirinkti ir keisti, tuo tarpu, automobilio svorio ar sukibimo nepakeisi. Tad vairuotojas turi pasirinkti tokį greitį, kuriuo dar geba valdyti automobilį“.
Problema ta, pasak eksperto, kad daugelis vairuotojų šio pojūčio neturi išsiugdę. Skirtingai nei sporte, kur nuolat mokomasi jausti ribą, kasdienybėje sprendimai dažnai priimami intuityviai ir ne visada teisingai.
Automobilių sporto treneris atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų – vairuotojų nesugebėjimas įvertinti saugaus atstumo. Pavojingos situacijos susidaro važiuojant didesniu greičiu ir prastomis oro sąlygomis.
„Jei važiuojant 100 km/val. sausu keliu, sustoti gali pakakti apie 30 metrų, tai esant šlapiai dangai tas atstumas padvigubėja, o žiemą gali net patrigubėti. Todėl važiuoti arti kito automobilio, ypač lietuje, yra labai didelė rizika“, – aiškina jis.
Kritinėse situacijose svarbu nedvejoti
Anot jo, dažnas vairuotojas per vėlai sureaguoja į pavojų, nes pirmiausia pradeda svarstyti, ką daryti. Būtent tas delsimas kainuoja brangiausiai.
Net ir nedidelė klaida gali baigtis kontrolės praradimu.
Kalbėdamas apie kritines situacijas J. Dereškevičius pabrėžia, kad svarbiausia laiku priimti tinkamą sprendimą – vairuotojas turi veikti iš karto, o ne ieškoti atsakymų: „Jei atsiranda klausimas „ką daryti“, dažniausiai jau būna per vėlu. Pamatęs pavojų, vairuotojas turi nedelsiant mažinti greitį ir perimti kontrolę į savo rankas“.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į automobilio apkrovą, mat kuo ji didesnė, tuo sudėtingiau automobilį suvaldyti. Tai ypač svarbu keliaujant su šeima ar vežant daugiau daiktų, nes didesnė masė reiškia ilgesnį stabdymo kelią ir mažesnį stabilumą.
Lenktynininko pranašumas – reakcija ir patirtis
Lenktynininkas Mindaugas Varža sako, kad pagrindinis skirtumas tarp paprasto vairuotojo ir profesionalo yra gebėjimas įvertinti savo ribas ir fizikos dėsnius: „Mes žinome, ką reiškia važiuoti „ant galimybių ribos“. Kai ją nusimažini kasdienybėje, gali jaustis daug saugiau, nes žinai, ko tikėtis iš automobilio“.
Anot jo, paprasti vairuotojai dažnai neįvertina savo galimybių, ypač sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, žiemą. Tuomet net ir nedidelė klaida gali baigtis kontrolės praradimu.
Mažos klaidos virsta grandinine reakcija
M. Varža atkreipia dėmesį į dar vieną problemą – vairuotojų nesugebėjimą važiuoti sraute. Pasak jo, būtent čia dažniausiai atsiskleidžia netinkami įpročiai ir neįvertintos rizikos.
„Labai dažnai matau, kaip automobiliai važiuoja vienas prie kito kone prilipę, ypač rytiniuose ar vakariniuose kamščiuose. Jei priekyje važiuojantis automobilis staiga sustotų ar užgestų, tu neturėtum kur dėtis, t.y. nei sustoti, nei apvažiuoti“, – sako jis.
Anot lenktynininko, tokiose situacijose susidaro vadinamoji „gyvatėlė“ – grandininė reakcija, kai viena klaida išprovokuoja kitą. Tai, jo teigimu, dažnai nutinka dėl to, kad vairuotojai nepalieka sau vietos manevrui ir nepagalvoja keliais žingsniais į priekį.
Kartais net milisekundės nulemia, ar įvyks susidūrimas.
„Kartais net milisekundės nulemia, ar įvyks susidūrimas. Jei reakcija per lėta, užtenka akimirkos ir jau turi „pasibučiavimą“ su priekyje esančiu automobiliu“, – priduria jis.
Galiausiai M. Varža pataria Lietuvos vairuotojams būti labiau savikritiškiems ir nepervertinti savo gebėjimų. „Jei jauti, kad tau sudėtinga, sumažink riziką, laikykis didesnio atstumo, neskubėk ir venk staigių manevrų. Saugumas prasideda nuo to, kaip tu pats vertini savo galimybes“, – pabrėžia jis.
Valstybės valdoma kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pristato socialinę kampaniją „Būkite greiti sustoti“, kuri kviečia iš naujo pažvelgti į greičio sampratą. Ji primena, kad tikrasis saugumas kelyje priklauso ne nuo to, kaip greitai važiuojame, o nuo to, ar gebame laiku pastebėti pavojų ir priimti sprendimą. Net ir nedidelis pokytis – iš anksto suplanuota kelionė, pasirinktas tinkamas laikas ar sprendimas sustoti – gali turėti lemiamą reikšmę visų eismo dalyvių saugumui.
