Bendrovė „Via Lietuva“ kviečia stabtelėti ir pagalvoti: kokie eismo dalyviai mes esame? Ar esame tie, kuriais kiti gali pasitikėti kelyje?
Socialinė kampanija „Pažadėk man“ ragina paprastai – pažadėk sau keisti tai, kas gali kainuoti gyvybę. Tiek tavo, tiek kito žmogaus.
Situacija keliuose: greitis vis dar išlieka didžiausia problema
Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2025 metais Lietuvos keliuose eismo saugumo situacija išliko sudėtinga. Viena ryškiausių tendencijų – 35 proc. išaugęs skaičius eismo įvykių, kurių priežastis yra nepasirinktas saugus važiavimo greitis arba viršytas maksimalus leistinas.
Vadinasi, vis dar skubame, lekiame per daug. Būtent greitis ir toliau išlieka pagrindine sunkių ir mirtinų eismo įvykių priežastimi.
Kodėl pavojingas saugaus greičio nepasirinkimas? Didėjant greičiui, trumpėja vairuotojo reakcijos laikas ir ilgėja stabdymo kelias. Net ir nežymus greičio padidėjimas gali lemti situaciją, kuomet vairuotojas nespės sustabdyti transporto priemonės.
Kuo didesnis greitis, tuo didesnė susidūrimo energija, todėl eismo įvykio pasekmės tampa daug sunkesnės.
Be to, kuo didesnis greitis, tuo didesnė susidūrimo energija, todėl eismo įvykio pasekmės tampa daug sunkesnės – padidėja sunkių sužalojimų ar žūties rizika, ypač pėstiesiems ir dviratininkams.
Eksperimentą, kaip keičiasi stabdymo kelias, galite rasti čia.
Svarbu suprasti ir dar vieną dalyką – maksimalus leistinas važiavimo greitis nėra tas pats, kas saugus greitis. Ženklas gali leisti važiuoti 90 km/val., bet lietus, rūkas, slidi danga ar tamsa reiškia, kad toks greitis jau nebėra saugus.
Saugus važiavimo greitis visada priklauso nuo realių sąlygų, o ne tik nuo skaičiaus kelio ženkle.
Daugiau dėmesio tiems, kurie pažeidžiamiausi
Kelyje situacija keičiasi kas sekundę, todėl vairuotojo budrumas – gyvybiškai svarbus. Net trumpas žvilgsnis į telefoną ar sekundės nuovargis gali baigtis pavojinga situacija.
Ypač svarbu pastebėti pažeidžiamiausius – pėsčiuosius, dviratininkus ar vaikus. Jų veiksmai kartais būna nenuspėjami, todėl vairuotojo reakcija turi būti greitesnė.
Budrumą silpnina nuovargis, stresas ar per didelis greitis, todėl vairuotojas gali neteisingai įvertinti situaciją ir priimti klaidingą sprendimą. Išlikdamas budrus, vairuotojas gali laiku pastebėti pavojus, pasirinkti saugų greitį ir apsaugoti ne tik save, bet ir kitus eismo dalyvius.
Visgi yra ir teigiamas pokytis – 2025 m. trečdaliu sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių. Jų registruota 121. Taip pat šalyje mažėja juodųjų dėmių: nuo 2020 m. jų sumažėjo 30 proc., o žuvusiųjų jose – net 80 proc.
Kaip tvarkomos pavojingiausios vietos?
Juodosios dėmės – tai pavojingiausi kelių ruožai ar sankryžos, kur fiksuojama daugiausia įskaitinių eismo įvykių. Jų nustatymas ir sutvarkymas yra viena svarbiausių priemonių siekiant gerinti eismo saugą.
„Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas sako, kad apie 75 proc. juodųjų dėmių yra susijusios su sankryžomis, dar15 proc. – su pėsčiųjų perėjomis, o likusios 10 proc. – su kelio vingiais ir kitomis probleminėmis vietomis.
2025 m. buvo įgyvendinta 41 inžinerinė eismo saugos priemonė juodosiose ir potencialiose juodosiose dėmėse. Daugiausia dėmesio skirta sankryžoms – buvo keičiami jų tipai, geometrija ir eismo organizavimas.
„Atlikę saugaus eismo priemonių efektyvumo analizę pastebėjome, jog efektyviausios priemonės yra vidutinio ar momentinio greičio matuokliai, apsauginiai kelio atitvarai, taip pat pėsčiųjų perėjų bei sankryžų sutvarkymas“, – pastebi pašnekovas.
Jo teigimu, diegiant priemones potencialiose dėmėse siekiama užkirsti kelią juodųjų dėmių susidarymui arba sumažinti eismo įvykių pasekmes.
Nuoseklus darbas leidžia tikėtis spartesnio juodųjų dėmių skaičiaus mažėjimo, o ilgainiui – galbūt ir visiško jų išnykimo.
Nuoseklus darbas leidžia tikėtis spartesnio juodųjų dėmių skaičiaus mažėjimo, o ilgainiui – galbūt ir visiško jų išnykimo.
Tikslas – ne tik sutvarkyti esamas pavojingas vietas, bet ir užkirsti kelią naujų atsiradimui. 2026 m. planuojama pradėti 7 avaringų sankryžų projektavimo darbus ir įgyvendinti 2 sankryžų rangos darbus.
„Matome, kad daugiausia žmonių žūsta per automobilių susidūrimus, užvažiavimus ant pėsčiųjų ir nuvažiavimus nuo kelio. Todėl svarbu pereiti nuo pavienių sprendimų prie sistemingo rizikų valdymo“, – pabrėžia pašnekovas.
Esminių pokyčių link – atsakomybę turi prisiimti visi
Vis dėlto net ir moderniausia infrastruktūra nepadės, jeigu eismo dalyviai nesielgs atsakingai. Žmogiškasis faktorius išlieka lemiamas. Kiekvienas eismo dalyvis savo sprendimais daro tiesioginę įtaką bendram saugumui kelyje.
Kasdien darome pasirinkimus – rinktis saugų važiavimo greitį ar spausti greičio pedalą, vairuojant padėti telefoną į šalį ar žiūrėti į kelią, eiti per gatvę tik įsitikinus, kad saugu, ar rizikuoti „perbėgti“ į kitą gatvės pusę.
Dažnas eismo dalyvis linksta sau leisti „mažus“ nusižengimus galvodami, kad nieko neatsitiks. Tačiau kartais pakanka tik vienos akimirkos.
Prasidėjus 2026-tiesiems pagalvokime, ką kiekvienas galime pakeisti savo elgesyje kelyje, kad būtume ir patys, ir kiti saugesni.
Prasidėjus 2026-tiesiems pagalvokime, ką kiekvienas galime pakeisti savo elgesyje kelyje, kad būtume ir patys, ir kiti saugesni. Kelyje visi esame susiję, atsakome ne tik už save, bet ir už kitus. Pažadėkime sau, kad šiais metais tapsime geresni vairuotojai, pėstieji, dviratininkai ir pradėkime pokyčius jau šiandien.
