Problema, ekspertų teigimu, yra tai, jog technologijas vairuotojai priima kaip teisę nusimesti atsakomybę. Įvairios išmanios saugos sistemos ES jau tampa privalomos, todėl išmokti teisingai jomis naudotis taps būtina visiems.
Vienos iš didžiausių Lietuvoje pasiruošimo vairavimo egzaminams platformos „KETbilietai.lt“ eismo saugumo specialistas Jonas Jankūnas sako, kad šiandien svarbiausia ne tai, kiek išmanus yra automobilis, o kiek išmanus yra jo vairuotojas.
„Didžiausia šiuolaikinio vairuotojo iliuzija yra manyti, kad pažangios sistemos reiškia pažangesnį vairavimą. Technologijos sumažina klaidų tikimybę, bet jos nepanaikina atsakomybės ir nepakeičia mąstymo. Jei vairuotojas nustoja analizuoti situaciją, prognozuoti riziką ir sąmoningai priimti sprendimus, jis iš aktyvaus eismo dalyvio tampa pasyviu stebėtoju. O būtent tą akimirką, kai pasitikėjimas sistema tampa didesnis nei pasitikėjimas savo pareiga, atsiranda pavojingiausios situacijos kelyje“, – pabrėžia J.Jankūnas.
Kas iš tiesų pasikeitė
Šiuolaikiniai automobiliai, eksperto teigimu, turi pažangias vairuotojo pagalbos sistemas, tokias, kaip adaptyvi greičio palaikymo funkcija, eismo juostos palaikymo asistentas, avarinio stabdymo sistema, aklosios zonos stebėjimas, nuovargio atpažinimas. Kai kurie modeliai leidžia trumpam atleisti vairą, jei sistema aktyvi. Dalis šių sistemų jau tampa privalomos.
Technologijos sumažina klaidų tikimybę, bet jos nepanaikina atsakomybės.
Tačiau, primena J.Jankūnas, Lietuvoje nėra įteisinto visiškai autonominio vairavimo. Net jei automobilis gali atlikti tam tikrus veiksmus savarankiškai, jis vis dar laikomas vairuotojo valdomu.
„Jeigu sistema palaiko atstumą, tai nereiškia, kad galima nebesilaikyti saugaus atstumo vertinimo principų, kurie nurodyti KET 126-oje ir kitose taisyklėse. Jei automobilis atpažįsta greitį, tai neatleidžia nuo pareigos stebėti kelio ženklus. Teisinė atsakomybė lieka žmogui, vairuotojas yra atsakingas pagal galiojančias taisykles“, – primena „KETbilietai.lt“ specialistas.
Pasak J.Jankūno, pakanka įsivaizduoti situaciją magistralėje Vilnius–Kaunas žiemą.
„Vairuotojas važiuoja su aktyvia adaptyvia greičio palaikymo sistema. Kelias vietomis provėžuotas, matomumas prastesnis, ant asfalto – šlapio sniego sluoksnis. Priekyje važiuojantis automobilis staigiau pristabdo, nes pamato kelininkų techniką. Sistema sureaguoja, bet dėl slidžios dangos stabdymo kelias pailgėja. Jei vairuotojas tuo metu labiau stebi centrinį ekraną nei kelią ir nėra pasiruošęs pats aktyviai stabdyti, rizika smarkiai išauga.
Tokiose situacijose labai aiškiai matosi riba tarp pagalbos ir atsakomybės. Sistema padeda, bet ji nejaučia kelio dangos taip, kaip ją gali įvertinti žmogus. Jei vairuotojas nevertina sąlygų iš anksto ir pasikliauja vien algoritmu, jis praranda svarbiausią saugumo elementą: prevencinį mąstymą“, – sako ekspertas.
Klaidingo saugumo jausmo pavojus
„Jei pažvelgtume objektyviai, gyvename įspūdingame technologiniame lūžio taške. Automobiliai šiandien geba matyti 360 laipsnių kampu, analizuoti eismo srautą, prognozuoti susidūrimo riziką ir reaguoti greičiau nei žmogaus refleksai. Jie tapo sudėtingomis kompiuterinėmis sistemomis ant ratų. Tinkamai suprastos ir naudojamos, šios sistemos gali tapti vienu iš didžiausių eismo saugumo proveržių per visą automobilių istoriją“, – sako ekspertas.
Pasak J.Jankūno, šiandien eismo saugumo rizika keičia formą. Anksčiau dominavo greitis ir alkoholis, dabar atsiranda technologinio pasitikėjimo ir per didelio atsipalaidavimo rizika.
Kai vairuotojas pripranta, kad automobilis pats stabdo ar įspėja apie pavojų, natūraliai sumažėja budrumas, teigia ekspertas. Tai ypač pavojinga sudėtingose situacijose: žiemos metu, esant prastam matomumui, važiuojant remontuojamuose kelio ruožuose ar esant laikinai pakeistai eismo organizavimo tvarkai.
„Pagalbos sistemos veikia pagal jutiklius ir algoritmus. Jei kamera užteršta, radarą trikdo oro sąlygos arba kelio ženklas laikinas ir netipiškas, sistema gali nesuveikti. Vairuotojas turi tai suprasti ir iš anksto įvertinti“, – teigia jis.
Ypač svarbu suvokti, primena J.Jankūnas, kad pagal KET vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į oro sąlygas, matomumą, kelio būklę ir eismo intensyvumą, net jei technologiškai leidžiamas didesnis greitis.
Europos transporto saugos tarybos ir JAV AAA eismo saugumo fondo tyrimai rodo, kad vairuotojai yra linkę pervertinti pažangių vairuotojo pagalbos sistemų galimybes. 2018 m. atliktas AAA tyrimas atskleidė ryškų atotrūkį tarp realių technologijų galimybių ir vairuotojų įsitikinimų.
„Tyrimas parodė, kad net 80 proc. vairuotojų klaidingai mano, jog aklosios zonos stebėjimo sistema geba aptikti greitai artėjančius objektus ar pėsčiuosius, nors iš tiesų ji optimizuota gretimose juostose judančioms transporto priemonėms. Beveik pusė respondentų taip pat buvo įsitikinę, kad avarinio stabdymo sistema visada sustabdys automobilį iki visiško sustojimo, nors jos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo greičio, sukibimo su kelio danga ir kitų aplinkybių.
Ypač neramu, jog net ketvirtadalis apklaustųjų pripažino, kad jaučiasi pakankamai saugūs užsiimti pašaline veikla, kai aktyvi eismo juostos palaikymo sistema, nors ji gali nesuveikti esant prastam apšvietimui ar nusidėvėjusiam ženklinimui“, – komentuoja „KETbilietai.lt“ specialistas.
Keičiasi automobiliai ir taisyklės, bet ne žinios
Kelių eismo taisyklės Lietuvoje yra nuolat koreguojamos: atsirado detalesnis mikrojudumo priemonių reglamentavimas, patikslintos kai kurios sankryžų, saugaus atstumo, greičio ir atsakomybės nuostatos. Tačiau, pasak „KETbilietai.lt“ specialisto, didelė dalis vairuotojų teorinių žinių neatnaujina dešimtmečius.
„Automobiliai per pastaruosius 10–15 metų pasikeitė iš esmės. Tačiau vairuotojų supratimas apie atsakomybę didele dalimi liko toks pat kaip prieš du dešimtmečius. Tai sukuria atotrūkį tarp technologijų ir teisės“, – teigia J.Jankūnas.
Jis rekomenduoja periodiškai pasitikrinti KET žinias, ypač įsigijus naujesnį automobilį ar pradėjus naudotis naujomis funkcijomis.
Automobiliai tampa lengviau atsekami
Dar vienas mažiau aptariamas, bet reikšmingas pokytis, pasak eksperto, yra įvykių duomenų registravimo sistemos, vadinamosios EDR, arba „juodosios dėžės“. Šios sistemos fiksuoja techninius parametrus prieš ir po susidūrimo: važiavimo greitį, stabdymo intensyvumą, vairo pasukimo kampą, saugos diržų būklę ir kitus su avarija susijusius rodiklius.
„EDR nefiksuoja garso ar vaizdo salone, o surinkti duomenys yra anonimizuoti. Tai svarbu mažinant visuomenėje kylančias privatumo baimes. Tačiau tendencija akivaizdi: automobiliai tampa ne tik protingesni, bet ir labiau atsekami po avarijos. Keičiasi eismo įvykių tyrimų kokybė ir atsakomybės įrodinėjimo procesas, nes objektyvūs techniniai duomenys leidžia tiksliau rekonstruoti situaciją“, – sako „KETbilietai.lt“ specialistas.
Naujos transporto formos – naujos atsakomybės
Technologinė pažanga neapsiriboja tik automobiliais, primena J.Jankūnas. Elektriniai paspirtukai, dalijimosi automobiliai, hibridinės transporto priemonės, tyliai judantys elektromobiliai taip pat keičia eismo dinamiką.
Vairuotojai turi prisitaikyti prie naujų situacijų: tyliai artėjančių elektromobilių, greitai judančių paspirtukų dviračių takuose ar mišrių eismo srautų miestuose.
„Šiuolaikinis vairuotojas turi būti universalesnis. Jis turi suprasti ne tik savo automobilio galimybes, bet ir kitų eismo dalyvių specifiką. KET reglamentuoja bendrą saugumo principą – nekelti pavojaus. Tai tampa dar svarbiau, kai eismas tampa sudėtingesnis“, – sako specialistas.
Vairuotojai atlieka naują vaidmenį
J.Jankūno teigimu, vairuotojo vaidmuo šiuo metu keičiasi iš esmės. Jis vis dažniau prižiūri sistemą, o ne tiesiogiai atlieka kiekvieną veiksmą. Tačiau ši transformacija reikalauja aukštesnio sąmoningumo lygio.
„Jei sistema palaiko kryptį, vairuotojas turi žinoti, kokiomis sąlygomis ji išsijungia. Jei aktyvi adaptyvi greičio kontrolė, reikia suprasti, kaip ji reaguoja į staigius stabdymus ar įsiterpiančius automobilius. Tai jau ne tik vairavimas, bet ir technologijų supratimas“, – pažymi ekspertas.
