Sekite 15min Google
Kai šių metų pradžioje lenktynininkai stojo prie Lietuvos ralio sprinto čempionato starto linijos, apie titulą jie negalvojo. Sezono tikslas buvo lenktyniauti, mėgautis procesu ir kovoti kiekviename greičio ruože.
Lemiami taškai buvo sudėti Rietavo ir Plungės apylinkėse vykusiame čempionato finale. Čia A. Eidžiūno ir J. Baryso ekipažas tapo Lietuvos ralio sprinto čempionato nugalėtoju, o vairuotojas užsitikrino absoliutaus Lietuvos ralio sprinto čempiono titulą.
„Dalyvauti pagrindinėse šalies ralio lenktynėse ne visada pavyksta dėl didelio užimtumo, todėl su malonumu rinkomės ralį sprintą. Net prieš paskutinį greičio ruožą, kai sprendėsi čempiono titulo likimas, sakėme, jog važiuojame savo malonumui“, – po sezono finišo kalbėjo A. Eidžiūnas.
Ši istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei paskutinis greičio ruožas ar čempiono taurė. Aurimą į automobilių sportą atvedė greitis ir lenktynių atmosfera. Justą labiau traukė technika, mechanika ir automobilių konstrukcijos. Vienas svajojo vairuoti, kitas norėjo suprasti, kaip sukurti greitą automobilį.
A. Eidžiūnas pirmuosius žingsnius žengė kartingų trasose. Vėliau sekė ralis „Aplink Lietuvą“, mini ralio varžybos, o kartu ir augantis noras išbandyti save vis sudėtingesnėse disciplinose. Tuo metu J. Barysas kaupė technines žinias, kurios vėliau pravers ne tik ruošiant sportinius automobilius, bet ir sėdint šturmano vietoje.
Ši istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei paskutinis greičio ruožas ar čempiono taurė.
Vienas konstravo, kitas vairavo
Kol Aurimas kaupė patirtį prie vairo, Justo pasaulis sukosi aplink techniką.
„Nuo vaikystės labai traukė technika, labai domėjausi, daug skaitydavau, daug mokiausi“, – pasakoja J. Barysas.
Ilgus metus kauptos žinios pravertė tada, kai atsirado galimybė statyti sportinį automobilį.
„Kai pradėjome konstruoti ralio automobilį, atsirado galimybė visas sukauptas žinias perkelti iš teorijos į praktiką. Lengva nebuvo – reikėjo daug darbo, atkaklumo ir nuolat ieškoti geriausių sprendimų“, – prisimena J. Barysas.
Netrukus jų bendradarbiavimas persikėlė iš garažo į ralio trasas.
Netrukus jų bendradarbiavimas persikėlė iš garažo į ralio trasas.
„Vieną dieną Aurimas pakvietė šturmanauti. Pasakė, kad neužtenka sėdėti ant suolo ir skaityti teoriją, reikia viską išbandyti praktiškai. Taip ir susiklostė, kad pradėjome važiuoti kartu“, – sako J. Barysas.
Pirmieji kilometrai nebuvo paženklinti pergalėmis. Kaip ir daugeliui ekipažų, pradžioje teko mokytis, klysti ir kaupti patirtį.
„Vienas vedė prie kito, augome, augome ir kažkaip suaugome“, – juokiasi šturmanas.
Ralis – ne tik vairas ir akseleratorius
Žiūrovai greičio ruožuose mato sekundes ir rezultatų lentelę. Didžioji darbo dalis lieka už kadro. Tačiau patys sportininkai sako, kad ralis prasideda gerokai anksčiau nei užsidega starto šviesos.
A. Eidžiūnas įsitikinęs, kad ralio sėkmę lemia ne vien talentas prie vairo. Prieš kovojant dėl sekundžių trasoje pirmiausia tenka įveikti visai kitus iššūkius – surasti finansavimą, suburti komandą ir užsitikrinti partnerių palaikymą.
Ralis prasideda gerokai anksčiau nei užsidega starto šviesos.
„Ralis yra ne mažesnė penkiakovė. Gali būti labai gabus lenktynininkas, tačiau be finansinių resursų ir stiprios komandos iki aukščiausio lygio nueiti labai sunku“, – pabrėžia sportininkas.
Anot jo, vien vairuoti neužtenka. Tenka ieškoti partnerių, telkti komandą ir nuolat rūpintis organizaciniais klausimais.
„Tu turi tai parduoti. Turi būti geras vadybininkas. Taip ir su šeima turi parduoti tą idėją, kad tau to reikia, kad jiems to reikia, nes tu būsi geresnis, save realizuosi“, – sako lenktynininkas.
J. Barysas pabrėžia, kad greitis trasoje yra tik matoma didelio darbo dalis.
„Kad dalyvautum autosporte, reikia labai daug motyvacijos ir labai nemažai finansinių resursų“, – pabrėžia jis.
Pasak šturmano, rezultatai gimsta ne greičio ruože, o dar prieš jam prasidedant.
Važiavimas trasoje yra tik ta dalis, kurią mato žiūrovai
„Kad galėtum kovoti dėl rezultatų, turi būti ne tik lenktynininkas. Reikia surinkti komandą, rasti finansinių resursų, pritraukti partnerius ir viską tinkamai sustyguoti. Važiavimas trasoje yra tik ta dalis, kurią mato žiūrovai“, – sako J. Barysas.
Automobilis – ne vien geležis
Šį sezoną ekipažas startavo su keturiais varančiaisiais ratais varomu „Ford Puma N5“, kurio galia viršija 300 arklio galių.
„Man „Ford Puma“ yra gražiausias šių dienų ralio automobilis“, – nevynioja į vatą J. Barysas.
Pasak šturmano, pasirinkimą lėmė ne tik techninės savybės, bet ir „Ford“ vardas automobilių sporte.
„Tai gamintojas, turintis labai turtingą automobilių sporto istoriją. Būtent tai šiai markei suteikia savitą charakterį“, – teigia jis.
A. Eidžiūnas neslepia, kad galutinį sprendimą nulėmė ir emocijos.
„Čia daugiau širdies nei skaičiavimų. Mums tai tiesiog gražiausias ralio automobilis“, – šypsosi lenktynininkas.
Kai nuo baimės lieka pasitikėjimas
Ralio trasoje vairuotojo ir šturmano ryšys tampa vienu svarbiausių sėkmės veiksnių.
„Važiuodamas daugiau nei 170 km/val. greičiu negali kiekvieno posūkio įvertinti pats. Tuo metu tavo akimis tampa šturmanas. Jei jis sako, kad už šimto metrų laukia posūkis, tu tuo tiesiog turi tikėti“, – teigia A. Eidžiūnas.
Tokio pasitikėjimo neišmoksi per vieną treniruotę.
„Buvo visko. Ne kartą manėme, kad technika atlaikys, tačiau nutikdavo ir kitaip. Prireikė laiko, kol atsirado visiškas pasitikėjimas tiek automobiliu, tiek komanda. O ralyje tai yra vienas svarbiausių dalykų“, – teigia jis.
Šturmano manymu, didelė dalis rezultato sukuriama dar iki pirmojo starto.
Baimė atsiranda tada, kai trūksta užtikrintumo. Patirtis ir pasitikėjimas savo partneriu leidžia ją suvaldyti.
„Baimė atsiranda tada, kai trūksta užtikrintumo. Patirtis ir pasitikėjimas savo partneriu leidžia ją suvaldyti. Kuo geriau žinai, ką darai, tuo ramiau jautiesi trasoje“, – sako J. Barysas.
Šiandien, važiuodamas kartu su A. Eidžiūnu, šturmanas teigia baimės beveik nebejaučiantis.
„Manau, abu tikime vienas kitu ir žinome, kad kiekvienas sieksime maksimumo. Tai suteikia daugiau ramybės ir padeda išvengti tiek techninių nuostolių, tiek skaudesnių pasekmių trasoje“, – teigia J. Barysas.
Greitis auga kartu su patirtimi
Dideli greičiai dažnai siejami su drąsa, tačiau pats A. Eidžiūnas įsitikinęs, kad baimė yra pažįstama kiekvienam lenktynininkui.
„Aš nemanau, kad yra bebaimių lenktynininkų. Manau, tiktai baimės kartelės lygis pas visus yra skirtingas“, – sako jis.
Pirmieji sezonai A. Eidžiūnui labiausiai įsiminė dėl jaudulio.
„Pirmais dviem metais labiausiai jautei susijaudinimą. Naktį nemiegi, galvoji, kas čia bus, nes esi neužtikrintas dėl savo veiksmų“, – prisimena lenktynininkas.
Patirties daugėjo, o kartu didėjo ir greitis.
„Gal kokiais trečiais, ketvirtais, penktais metais jauti daugiau adrenalino, nes ateina tam tikros patirtys, greitis auga ir pradedi jausti tam tikrą adrenalino antplūdį“, – sako jis.
Dabar prieš startą mintys sukasi jau ne apie tai, kas gali nutikti, o apie tai, kaip maksimaliai gerai atlikti savo darbą.
„Tikrasis adrenalinas atsiranda greičio ruože. Prieš startą vyrauja visai kitos emocijos – susikaupimas, koncentracija ir pasirengimas varžyboms“, – pasakoja A. Eidžiūnas.
Nematomas žmogus šalia vairuotojo
Nors daugeliui gali atrodyti, kad šturmano darbas apsiriboja stenogramos skaitymu, realybėje atsakomybių gerokai daugiau.
„Žmonės dažniausiai mato tik tai, kas vyksta automobilyje, tačiau šturmanui tenka daug pasiruošimo darbų. Reikia sukaupti ir apdoroti daug informacijos, nuolat mokytis, išlaikyti discipliną ir kruopščiai ruoštis kiekvienoms varžyboms“, – dalinasi mintimis J. Barysas.
Šturmanas ne tik diktuoja stenogramą greičio ruožuose. Jis seka čempionato situaciją, skaičiuoja taškus, analizuoja varžovų pozicijas, prisideda prie automobilio paruošimo ir techninių sprendimų.
„Šis sezonas dar kartą parodė, kiek daug nematomo darbo tenka šturmanams. Tai ir taškų skaičiavimas, ir strateginiai sprendimai, ir pasiruošimas varžyboms, ir darbas su automobiliu. Didelė dalis to žiūrovams lieka nepastebėta“, – pasakoja jis.
Pasak J. Baryso, todėl ir pergalės ralyje nėra vien vairuotojo nuopelnas.
„Norint kovoti dėl čempionato, neužtenka vien greitai važiuoti. Reikia žinoti savo situaciją bendroje įskaitoje, suprasti rizikas ir priimti teisingus sprendimus. Prie to prisideda visas ekipažas“, – primena šturmanas.
Tą patį pabrėžia ir A. Eidžiūnas.
„Labiausiai vertinu komandą, kurią turiu šalia“, – džiaugiasi lenktynininkas.
O kas toliau?
Po čempioniško sezono abu sportininkai apie ateities planus kalba atsargiai.
„Geri rezultatai ateina tik tada, kai mėgaujiesi tuo, ką darai. Jausti spaudimą ir tuo mėgautis turbūt neįmanoma“, – sako J. Barysas.
A. Eidžiūnas taip pat neskuba vardyti konkrečių planų.
„Pasitarsime su partneriais, kurie yra labai svarbi autosporto dalis, ir tikrai dar sugrįšime į žvyrkelius“, – šypsosi lenktynininkas.
Aurimą Eidžiūną ir Justą Barysą į ralį atvedė skirtingi keliai. Vieną žavėjo greitis ir lenktynių atmosfera, kitą traukė technika bei automobilių konstravimas. Šį sezoną šie du keliai susikirto aukščiausiame Lietuvos ralio sprinto čempionato laiptelyje.
Apie savo patirtį, darbą ekipaže ir tai, kas lieka už greičio ruožų ribų, sportininkai pasakos rugsėjo 18-20 dienomis „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Auto Expo 2026“.
