„Vasarinės ir žieminės padangos skiriasi ne tik protektoriaus raštu, bet ir gumos mišinio sudėtimi. Vasarinės padangos pritaikytos šiltesnėms sąlygoms, o temperatūrai krentant jų guma kietėja ir praranda elastingumą. Kietesnės gumos sukibimas su keliu – prastesnis, o tai lemia ilgesnį stabdymo kelią ir sunkiau suvaldomą automobilį. Tuo metu žieminių padangų gumos mišinys išlieka lankstesnis žemoje temperatūroje, o protektoriaus raštas padeda sukibti su sniegu ar ledu padengta danga“, − sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak eksperto, net jei įdienojus termometras rodo dešimt laipsnių šilumos, visgi anksti ryte ar vėlai vakare sąlygos gali būti visai kitokios. Svarbu žinoti, kad ypač greitai atvėsta tiltų ir viadukų danga, todėl čia jau gali atsirasti ir slidžių ruožų.
„Todėl pirmojo sniego laukti nereikėtų: kai temperatūra reguliariai nukrenta žemiau septynių laipsnių šilumos, tai jau signalas pasirūpinti padangų keitimu. O pasnigus padangų skirtumai tampa ypač akivaizdūs. Pavyzdžiui, Šveicarijoje atlikto bandymo metu nustatyta, kad stabdant ant sniego automobilio, važiuojančio virš 40 km/val. greičiu su vasarinėmis padangomis, stabdymo kelias buvo dvigubai ilgesnis nei su žieminėmis“, − komentuoja G.Petrikas.
Draudimo ekspertas primena: jei eismo įvykis nutiktų dėl netinkamų padangų, vairuotojo automobilio žala pagal kasko draudimą galėtų būti neatlyginama. Tuo metu žala pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą nukentėjusiems asmenims būtų atlyginta, tačiau išmokėtą sumą draudikas turėtų teisę susigrąžinti iš įvykio kaltininko.
Be to, jei automobilis po lapkričio 10 d. vis dar eksploatuojamas su vasarinėmis padangomis ar smarkiai nusidėvėjusiu protektoriumi – tokia transporto priemonė laikoma techniškai netvarkinga, todėl gali būti panaikintas jos privalomosios techninės apžiūros galiojimas.
Universalios padangos – mūsų žiemoms tinka ne visada
Ne vieną vairuotoją savo patogumu vilioja universalios padangos, leidžiančios jomis važinėti ištisus metus. Tačiau, pasak G.Petriko, renkantis universalias padangas svarbu įvertinti, kokiais keliais tenka važiuoti ir ar esant itin sudėtingoms oro sąlygoms tai tikrai saugu.
„Kokybiškos universalios padangos gali tikti vairuotojams, kurie važinėja nedidelius atstumus, daugiausia gerai valomomis miesto gatvėmis, o gausiai pasnigus ar susidarius plikledžiui gali automobilį palikti namuose. Tačiau jei nepaisant prastų oro sąlygų vairuoti automobilį reikia kasdien, tenka važiuoti rečiau valomais užmiesčio keliais, žieminės padangos yra patikimesnis pasirinkimas. Universalių padangų gumos mišinys paprastai neprilygsta geroms žieminėms padangoms“, – pabrėžia G.Petrikas.
Ar turimos žieminės padangos dar tinkamos
Prieš montuojant turimą žieminių padangų komplektą, G.Petrikas rekomenduoja patikrinti tris pagrindinius dalykus:
- Protektoriaus gylį. Lietuvoje lengvųjų automobilių padangoms žiemos laikotarpiu taikomas mažiausias leistinas 3 mm protektoriaus gylis, tačiau saugumo požiūriu rekomenduojama nelaukti, kol jis taps mažesnis nei 4 mm. Greitai ir apytikriai protektoriaus gylį pasitikrinti galima į pagrindinį griovelį įstačius vieno euro monetą: jei jos auksinis kraštas neužsidengia, protektorius gali būti per mažas. Vis dėlto, tiksliausia jį patikrinti specialiu matuokliu keliose kiekvienos padangos vietose.
- Padangų amžių. Guma sensta ir tuomet, kai automobiliu važinėjama nedaug. Jos savybes veikia saulė, temperatūros svyravimai ir laikymo sąlygos, todėl net pakankamai gilų protektorių turinti padanga ilgainiui gali prasčiau sukibti su keliu. Didelė rida, dažnas staigus greitėjimas ir stabdymas bei didelės apkrovos gali lemti greitesnį jų nusidėvėjimą.
- Matomus pažeidimus. Apžiūrėkite protektorių ir padangų šonus: ar nėra įtrūkimų, įpjovimų, iškilimų ar įstrigusių pašalinių daiktų. Pastebėjus iškilimą ar gilų šono pažeidimą, padangos montuoti nereikėtų – ją turi įvertinti specialistas.
