Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 25d. 14:58 , Atnaujinta: 2020 rugpjūčio 25d. 15:13

G.Nausėda: bendri Lietuvos ir Lenkijos projektai vyksta pakankamai sėkmingai

Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog bendri Lietuvos ir Lenkijos infrastruktūros projektai vyksta pakankamai sėkmingai. Taip jis reagavo į kadenciją baigusio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus pasisakymą, jog abiejų šalių jungčių projektai įgyvendinami per lėtai.

„Taip, mes išreiškėme iniciatyvą taip pat paspartinti sinchronizacijos projektą (Baltijos šalių elektros tinkų sinchronizavimo su Europos tinklais – BNS) ir tikrai šioje vietoje, galbūt išskyrus tam tikrus klausimus, susijusius su elektros nepirkimu, „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir kiti projektai tiek Lenkijos, tiek Baltijos valstybių mastu vyksta pakankamai sėkmingai“, – po žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio garbei įkurto Prometėjo apdovanojimo įteikimo V.Adamkui ceremonijos žurnalistams antradienį sakė G.Nausėda.

„Ir aš tikiuosi, kad tiek aš savo kadencijos metu, tiek ir prezidentas Adamkus – linkiu jam labai ilgų metų – tikrai šitų projektų įgyvendinimo pabaigą pamatys“, – pridūrė jis.

V.Adamkus kalbėdamas per ceremoniją apgailestavo, kad prieš 20 metų padėjus pamatus bendriems infrastruktūros ir energetikos projektams, jie kol kas nėra baigti.

„Turiu vilties, kad jau netolimoje ateityje bus nutiesti nauji, šiuolaikinius standartus atitinkantys greitkeliai ir geležinkelio linijos, kad mūsų šalis sujungs energetinis tinklas, vamzdynai, modernūs telekomunikaciniai ryšiai. Prabėgo 20 metų, bet minėtos jungtys dar nepabaigtos“, – akcentavo jis.

Dėl per lėto bendrų strateginių projektų įgyvendinimo, V.Adamkaus manymu, kaltas „biurokratinis nelankstumas“.

„Tikiu, kad tai yra biurokratinis nelankstumas tiek iš Lietuvos, tiek ir iš Lenkijos pusės: šiek tiek pajudame, sustojame, kalbame ir vėl judame. Ir tai jau tęsiasi 20 metų (...). Aš tikrai tikiuosi, kad pajudėsime ir užbaigsime tai, kas yra būtina šiam regionui“, – tvirtino kadenciją baigęs prezidentas.

Jis teigė turintis du prašymus – kuo greičiau užbaigti minėtus projektus, tai pat nepamiršti Rytų partnerystės klausimų.

„Mano pirmasis prašymas – ar negalėtume judėti šiek tiek greičiau, ar galiu tikėtis dar savo akimis pamatyti Vilnių ir Varšuvą jungiantį greitkelį, o Baltijos šalių energetikos sistemas – pilnai integruotas į europinius tinklus? Supratu, yra planai, projektai, konkursai, finansavimo modeliai. Bet jiems derinti mes išeikvojame tiek laiko ir energijos, kad kelio gale jaučiame ne džiaugsmą, ne norą pagaliau užbaigti paskutinį etapą, o didelį nuovargį. Raginu nepasiduoti“, – sakė jis.

Anot jo, žvelgiant į įvykius Baltarusijoje, ties ES išorine siena iškilo ne tik „Astravo monstras, bet ir „nauja socialinio-ekonominio atsilikimo siena, lydima atviro autoritarizmo“.

„Tai yra mirtinas pavojus ir derinys. Ilgai ir daug apie tai kalbame, bet nei Rusija, nei Baltarusija ištisus dešimtmečius nesikeičia. Tai mūsų ilgalaikiam saugumui kelia ne mažesnę grėsmę, nei Astravo elektrinė. Todėl tikiuosi, kad plėtodami Trijų jūrų iniciatyvą numatysime vietą ir mūsų rytų kaimynėms –Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui. Neabejoju, kad vietos rastųsi ir demokratinei Baltarusijai“, – kalbėjo V.Adamkus.

S.Skvernelis: kyla klausimų, kodėl jungtys su Lenkija strigo kelis dešimtmečius

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jam kyla klausimų, kodėl kai kurie bendri strateginiai projektai strigo kelis dešimtmečius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda

„Aš irgi susimąsčiau, prezidentas sako, kad 2001 metais buvo pasirašyti susitarimai dėl dujotiekio, dėl transporto jungčių ir kažkaip mūsų Vyriausybei reikia juos spręsti ir įgyvendinti. Kodėl 20 metų buvo nieko nedaroma, tai keista“, – žurnalistams antradienį Prezidentūroje sakė S.Skvernelis.

„Tikrai prasidėjo ir dujotiekio (GIPL – BNS) statyba, bet prasidėjo ne prieš 20 metų, prasidėjo šiemet. Esame tikrai su „Via Baltica“ finišo tiesiojoje, beliko gabaliukas tarp Marijampolės ir Lietuvos-Lenkijos sienos“, – teigė premjeras.

Kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos ekonominį bendradarbiavimą, Vyriausybės vadovas pabrėžė matantis didelį neišnaudotą potencialą.

„Aš norėčiau, kad mes daugiau išnaudotume mūsų šalių ekonominį potencialą. Tiek Lenkijos ekonomika, tiek Lietuvos ekonomika sėkmingai atsigavo po pirmos (koronaviruso – BNS) bangos smūgių“, – sakė S.Skvernelis.

„Šiandien tikrai matau didžiulį neišnaudotą potencialą, nors ir abipusės investicijos tikrai eina teisinga linkme. Jau turime strateginę partnerystę kalbant apie energetinius, transporto projektus, bet tai nėra taip lengva, kaip daug kam norėtųsi“, – pridūrė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

23:12
01:41
01:13

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką