Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Gargždų geležinkelis“ meta pirštinę „Lietuvos geležinkeliams“

Markučiai
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Markučiai
Šaltinis: BNS
0
A A

Klaipėdos verslininko Igorio Udovickio naujausia investicija, Klaipėdos uoste veikianti pramoninio geležinkelio kompanija „Gargždų geležinkelis“, ketina mesti iššūkį rinkos monopolininkui – įmonė ruošiasi žengti į krovinių gabenimo viešais geležinkeliais rinką, kurioje šiuo metu dominuoja valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“.

Pats „Gargždų geležinkelis“ apie savo planus kalba nedrąsiai, tačiau rinkoje svarstoma, kad įmonė norėtų ir galėtų gabenti baltarusiškas trąšas į Klaipėdos uostą, kur jas perkrauna kita I.Udovickio valdoma įmonė Birių krovinių terminalas.

Nors Lietuvoje leidimus gabenti krovinius geležinkeliais turi 36 įmonės, tačiau realiai veiklą vykdo tik kelios, o dauguma jų licencijas turi nes, pavyzdžiui, atlieka darbus geležinkelio ruožuose, ar teikia paslaugas vienoje konkrečioje teritorijoje. Būtent tokia įmonė yra ir „Gargždų geležinkelis“, teikianti krovinių gabenimo paslaugas Klaipėdos uoste. Kita tokia įmonė yra koncernui „Achemos grupė“ priklausanti „Transachema“, gabenanti krovinius Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ teritorijoje.

Įžvelgia galimybių

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Konkurencijos taryba leido I.Udovickio kontroliuojamai Baltarusijos trąšų bendrovės „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste kraunančiai bendrovei Birių krovinių terminalas perimti „Gargždų geležinkelio“ kontrolę.

Teisę vežti krovinius geležinkelių transportu Lietuvoje „Gargždų geležinkelis“ turi nuo 2008 metų, tačiau, Valstybinės geležinkelių inspekcijos duomenimis, šių metų sausį įmonė papildė savo saugos sertifikatą, pridėdama naujus eksploatuojamus geležinkelio kelius. Įmonė nurodė ketinanti veikti keliuose tarp Lietuvos-Baltarusijos pasienyje esančių Stasylų ir Kenos link šalie Vilniaus esančios Vaidotų stoties, taip pat maršrutus Vaidotai-Kaišiadorys-Radviliškis, Radviliškis-Šiauliai-Klaipėda-Draugystės stotis, Radviliškis-Pagėgiai-Draugystė.

„Gargždų geležinkelio“ vadovas ir smulkusis įmonės akcininkas Arūnas Grikšas BNS teigė, kad įmonė jau ėmėsi parengiamųjų darbų siekdama plėsti savo veiklą, tačiau nedrįso prognozuotį, ar visus planus pavyks įgyvendinti.

„Tokie žingsniai yra nuosekliai vykdomi, o į ką išsirutulios, žiūrėsime. (...) Mes po truputį tą viziją vystome, nes nuo praėjusių metų pabaigos šiek tiek matosi pagal priimtus nutarimus ir pačią „Lietuvos geležinkelių“ poziciją, kad einama link galimybės tą veiklą vykdyti, mėginti sudaryti kažkokią konkurenciją krovinių vežimo rinkoje“, - BNS sakė A.Grikšas.

„Iš „Lietuvos geležinkelių“ matome daug noro bendradarbiauti, įsileisti, o ne tik uzurpuoti rinką, o kaip realiai tas veiks, pamatysime“, - pridūrė jis.

„Gargždų geležinkelio“ vadovas neatmetė, kad įmonės kontrolę perėmus Birių krovinių terminalui, įmonė galėtų gabenti ir baltarusiškas trąšas.

„Viskas priklauso nuo susitarimų, nuo galimybių, čia neatmestinas toks vienas iš variantų“, - sakė A.Grikšas.

Pasak jo, šiuo metu „Gargždų geležinkelis“ turi 21 lokomotyvą, kurie tinkami manevriniams darbams Klaipėdos uoste, o norint gabenti krovinius magistraliniais geležinkeliais reikėtų plėsti savo transporto parką ir investuoti į naujus lokomotyvus.

Privatūs vežėjai norėtų lygių konkurencinių sąlygų

Privačios geležinkelių įmonės teigia norinčios teikti paslaugas šalyje, tačiau negali to daryti dėl nelygių konkurencinių sąlygų su „Lietuvos geležinkeliais“, kurie kartu yra krovinių vežėjai ir infrastruktūros valdytojai. Lietuvos privačių geležinkelių įmonių asociacijos pirmininkas Tomas Keršis BNS sako, kad problemą padėtų spręsti „Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas ir aiški tarifų politika.

„Būtų galima jau dabar važiuoti, bet „Lietuvos geležinkeliai“, būdami vienoje įmonėje, jie yra ir vežėjai, ir infrastruktūros valdytojai, todėl turi nevienodas konkurencines sąlygas su privačiais vežėjais“, - BNS sakė T.Keršis.

ES institucijos pernai gruodį patvirtino 4-tą geležinkelių rinkos reguliavimo paketą, kurį perkėlus į nacionalinę teisę geležinkelių transporto rinka bus labiau atverta konkurencijai. Paketas numato, kad krovinių bei keleivių vežimo veiklos, taip pat geležinkelių infrastruktūra ir jos valdymas turėtų būti patikėtos atskiroms įmonėms.

Anot T.Keršio, pasikeitus Susisiekimo ministerijos vadovybei, jau pastebima teigiamų poslinkių link didesnės konkurencijos krovinių gabenimo geležinkeliais rinkoje.

„Bet yra dar daug paslaugų pas vežėją, kurios turėtų būti pas turto valdytoją. Pavyzdžiui, stočių valdymas, eismo valdymo centras, kuris valdo visą eismą, vagonų priežiūros punktai - šį turtą valdo krovinių vežimo direkcija. Kai šį turtą valdo tavo konkurentas, tai visada išlieka rizika, kad jis žiūrės savo interesų“, - dėstė T.Keršis.

„Reikia aiškumo dėl paslaugų įkainių ir turto atskyrimo, kad tai, kas yra infrastruktūra ir viešai prieinama, būtų vienose rankose, o vežėjo paslaugos teikimas būtų kitose rankose. Tada visi vežėjai lygiomis sąlygomis ateitų pas tą patį infrastruktūros valdytoją ir mokėtų vienodus mokesčius“, - pridūrė asociacijos vadovas.

Anot T.Keršio, kuris anksčiau yra dirbęs „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos Komercijos departamento direktoriumi, šiuo metu galimybe vežti krovinius, pasinaudojant viešąja geležinkelių infrastruktūra, potencialiai galėtų pasinaudoti „Transachema“ ir „Gargždų geležinkeliai“.

„Jos vykdo manevravimo darbus, tik nuvažiuoja iki stoties, bet interesas į ateitį būtų važiuoti pilną maršrutą, pavyzdžiui, nuo Jonavos iki Klaipėdos, naudojant viešą infrastruktūrą. (...) „Gargždų geležinkelis“ aptarnauja į Klaipėdą ir Baltarusijos atvažiuojančius krovinius, tai manau čia gali būti jų interesas atsivežti tuos krovinius nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos“, - kalbėjo T.Keršis.

Ministerija: sąlygos konkurencijai yra sudarytos

Susisiekimo ministerija tvirtina, kad krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje sąlygos konkurencijai yra sudarytos.

„Visa Lietuvos geležinkelių transporto rinka yra atverta konkurencijai. Ši nuostata įtvirtinta Lietuvos geležinkelių transporto kodekse, kur nustatyta, kad Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje įregistruota geležinkelio įmonė, įgijusi geležinkelio įmonės licenciją ir saugos sertifikatą ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju („Lietuvos geležinkeliais“ - BNS) sudariusi naudojimosi šia infrastruktūra sutartį, turi teisę gauti prieigą prie šios infrastruktūros“, - BNS atsiųstame komentare teigė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis.

Ministerijos teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra 14 licencijuotų geležinkelio įmonių, turinčių galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, kurios visos teoriškai galėtų teikti geležinkelių vežimo paslaugas.

„Susisiekimo ministerijai nėra žinomi šių įmonių veiklos planai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad geležinkelių transporto sektorius yra specifinis tuo, kad norint vykdyti veiklą visame geležinkelių tinkle, o ne tik teikti manevravimo paslaugas, reikia didelių pradinių investicijų, kurių ne visos įmonės turi, todėl atideda savo ketinimus vėlesniam laikui“, - teigė A.Šniuolis.

Anot jo, ministerijai yra gavusi Privačių geležinkelių įmonių asociacijos pasiūlymų mažinti geležinkelių infrastruktūros mokestį.

„Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad infrastruktūros mokestis priklauso nuo daugelio komponentų, tarp jų ir valstybės biudžeto lėšų skiriamų geležinkelių infrastruktūros išlaikymui ir priežiūrai, geležinkelių infrastruktūros plėtros ir modernizacijos projektų įgyvendinimo. Šiuo metu Lietuvoje taikomas geležinkelių infrastruktūros mokestis nedaug skiriasi nuo kaimyninėse šalyse taikomo geležinkelių infrastruktūros mokesčio“, - tikino A.Šniuolis.

Potencialius rinkos dalyvius ragina imtis iniciatyvos

Nuo praėjusių metų lapkričio geležinkelio transporto rinkos reguliuotojo funkcijas vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Įstaiga stebi Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinką, reguliuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo („Lietuvos geležinkelių“), geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos sąlygos.

RRT Tinklų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Kristina Mikoliūnienė BNS teigė, kad vertinant naujų rinkos dalyvių įėjimo galimybes, pirmiausia, labai svarbi tokių potencialių rinkos dalyvių iniciatyva.

Anot jos, RRT nagrinėja geležinkelių transporto rinkos dalyvių skundus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų vežėjams apribojimo, taip pat dėl užmokesčių už naudojimąsi minėta infrastruktūra bei teikiamomis paslaugomis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Geležinkelių infrastruktūra
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Geležinkelių infrastruktūra

„Iki šiol RRT nėra gavusi nei vieno tokio skundo. Siekdama išsiaiškinti esamų ir potencialių rinkos dalyvių lūkesčius bei identifikuoti kliūtis konkurencijai vystytis šioje rinkoje, RRT skatina keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikėjus bei kitus suinteresuotus asmenis identifikuoti kylančias problemas ar pateikti siūlymus dėl reguliavimo aplinkos tobulinimo“, - teigiama BNS atsiųstame K.Mikoliūnienės komentare.

Anot jos, RRT nustatė, kad nors, pagal Valstybinės geležinkelių inspekcijos viešai skelbiamą informaciją, buvo apie 30 galiojančių inspekcijos išduotų licencijų, tačiau RRT žiniomis, Lietuvoje veiklą vykdo tik „Lietuvos geležinkeliai“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
informacija
LIETUVOS GELEŽINKELIAI, AB
Vadovas: Mantas Bartuška Darbuotojų sk.: 8603 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką