„Ryanair“ pilotų pokalbį su skrydžių dispečere skelbia oro eismo kontrolės pokalbius iš viso pasaulio viešinantis portalas LiveATC.net.
„Mes praradome visus vaizdinius rodmenis dėl trukdžių ir slopinimo“, – įraše girdėti, kaip pilotai informuoja skrydžio dispečerę.
„Oro navigacija“ Operacinės veiklos departamento vadovas Tomas Montvila LRT radijui penktadienį patvirtino, kad ketvirtadienį lėktuvas Vilniuje nenusileido dėl GPS ryšio trikdžių.
Per pastaruosius metus tokių incidentų skaičius smarkiai išaugo. T.Montvila 15min informavo, kad „Oro navigacija“ pranešimus apie GPS signalo sutrikimus gauna iš pilotų.
„Galime konstatuoti, kad 2024 m., lyginant su 2023 m., tokių pilotų pranešimų gavome žymiai daugiau. 2023 m. paskutinį ketvirtį gavome 129 pilotų pranešimus, o 2024 m. per tą patį laikotarpį pranešimų skaičiaus išaugo iki 828“, – teigė jis.
Paklaustas, iš kokių vietovių sklinda trikdžiai, T.Montvila teigė, kad tokios informacijos „Oro navigacija“ neturi.
-
Vilniuje iš antro karto nusileido iš Londono skridęs lėktuvas
-
„Oro navigacijos“ atstovas: „Ryanair“ lėktuvas ketvirtadienį nenusileido dėl GPS ryšio trikdžių
-
D.Šakalienė: veiksmai dėl Vilniuje nenusileidusio lėktuvo priklausys nuo tyrimo išvadų
-
„Oro navigacija“: per metus pranešimų apie GPS trikdžius padaugėjo 6 kartus
Tuo tarpu su anonimiškumo sąlyga kalbėję aviacijos sektoriaus atstovai 15min aiškino, kad GPS trikdžius virš Lietuvos teritorijos galima sukelti tiek iš nedraugiškų valstybių – Baltarusijos ar Kaliningrado srities – tiek ir būnant Lietuvoje, pavyzdžiui, įsigijus gana nebrangiai kainuojančius specialius prietaisus.
Kam lėktuvai naudoja GPS?
Nacionalinės Lietuvos aviacijos asociacijos (LAVIA) valdybos pirmininkas Aleksandras Nemunaitis 15min patvirtino, kad ir šios asociacijos įmonės praneša apie padažnėjusius GPS trikdžius Lietuvoje.
Jis paaiškino, kad lėktuvai GPS naudoja dviem tikslais. Pirma, skrendant stebėti, ar vykstama tuo maršrutu, kuriuo reikia. Antra, „Boeing 737 MAX“ lėktuvai – tokie, kaip ketvirtadienį Vilniuje nesiryžęs leistis „Ryanair“ orlaivis – tupiant naudoja patobulintą antžeminio artumo įspėjimo sistemą (EGPWS). Ji pasitelkia GPS signalą tam, kad orlaivis neatsitrenktų į žemę.
„Jei blogai veikia GPS, ta sistema gali pradėti „rėkti“ – įjungti garsinį signalą, kaip „Pull up“ (liet. kilk aukštyn). Tuomet kyli, kiek reikia ir iškeliauji bent į antrą ratą. Čia toks skubus pranešimas, kuris blogai veikiant GPS signalui, galėjo įsijungti“, – aiškino A.Nemunaitis.
„Keleiviams bijoti nereikėtų“
Visgi jis pabrėžė, kad nutupdyti lėktuvą galima ir be GPS.
„Be GPS, kuris naudojamas tiksliai koordinacijai nustatyti tam tikrame skrydžio etape, yra avialinijose nustatytos procedūros, ką daryti, jei GPS veikia su trikdžiais ar neveikia“, – aiškino LAVIA valdybos pirmininkas.
„Kurie pripratę, įgudę, turi procedūras ir yra normalus matomumas – bent jau „Oro navigacija“ tvirtina, kad ketvirtadienį buvo geras matomumas – į tai nekreipia dėmesio ir tupdo lėktuvą pasinaudodami kitomis sistemomis“, – pridūrė LAVIA valdybos pirmininkas.
Ypatingos rizikos dėl GPS trikdžių neįžvelgia ir aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis. Pasak jo, GPS yra viena iš daugelio navigacinių sistemų, kurias naudoja komerciniai orlaiviai.
„Nėra taip, kad sutrinka GPS ir orlaiviu nebegalima naviguoti, nes kiekviena sistema lėktuve yra pradubliuota. Keleiviams nereikėtų bijoti, kad jei jie sėdi lėktuve, o orlaivis papuolė į tą zoną, kur GPS signalas slopinamas, pilotai jau praranda galimybę orlaiviu naviguoti. Taip nėra“, – pabrėžė V.Kaupelis.
T.Montvila antrino, kad net ir sutrikus GPS signalui lėktuvas gali saugiai ir patikimai leistis, nes jis turi alternatyvią navigacijos sistemą bei gali naudotis antžemine „Oro navigacijos“ įranga, kuri veikė stabiliai.
„Atkreipsiu dėmesį, kad vakar visi kiti lėktuvai Vilniaus oro uoste skrido, kilo ir leidosi saugiai. Panašių atvejų yra buvę anksčiau. Kas kartą pilotas sprendžia ką daryti: ar leistis, ar skristi į alternatyvų oro uostą. Vakar pilotas, galimai matydamas, kad lėktuvo sistemos gali veikti netiksliai ir įvertinęs orlaivio specifiką, priėmė sprendimą skristi į Varšuvą“, – teigė T.Montvila.
Tiesa, A.Nemunaitis stebėjosi, kodėl lėktuvas nesuko antrojo rato arba kodėl neskrido į Kauną, o pasirinko Varšuvą.
