Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

JAV ir ES sankcijos Rusijai didelių nuostolių Klaipėdos uostui neatneštų

„Malkų įlankos terminalas“ nuo šiol galės priimti daugiau grūdų
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / „Malkų įlankos terminalas“ nuo šiol galės priimti daugiau grūdų
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijai Ust Lugos, Primorsko ir Sankt Peterburgo uostų savo prekių eksportui nepakanka, todėl kroviniai iš Rusijos į pasaulį keliauja ir per Baltijos valstybių uostus. Todėl, jeigu Europos Sąjunga dėl Ukrainos taikytų ekonomines sankcijas Rusijai, nukentėtų Latvijos ir Estijos jūrų uostai. Tuo metu Klaipėdos uosto nuostoliai nebūtų tokie dideli.

Baltijos jūra yra viena judriausių – kasdien jūra plaukia apie 2 tūkst. laivų, tarp jų – tanklaiviai, krovininiai ir keleiviniai laivai. Maždaug 20 proc. sudaro tanklaiviai, daugiausia keliaujantys iš Rusijos į Vakarus.

Bendrovė KPMG, rengianti Baltijos uostų apžvalgą, tikina, kad Rygos, Ventspilio ir Talino jūrų uostai yra labai priklausomi nuo Rusijos energetikos išteklių tranzito.

Ryga, pavyzdžiui, yra smarkiai priklausoma nuo anglies, kuri sudaro apie 40 proc. per Rygą keliaujančių krovinių. Per pirmuosius 8 praėjusių metų mėnesius anglies krova sumažėjo 9 proc., todėl smuko Rygos pozicija tarp Baltijos valstybių uostų.

Lyderio poziciją užima Talinas – 65 proc. uosto krovos sudaro nafta. Dėl sparčios Rusijos Ust Lugos uosto plėtros Talinui gresia netekti dalies naftos krovinių.

„Scanpix“ nuotr./Rygos uosto teritorija
„Scanpix“ nuotr./Rygos uosto teritorija

Tuo metu kroviniai, keliaujantys per Klaipėdą, yra palyginti diversifikuoti ir tai lemia Klaipėdos uosto stabilumą.

„Dėl geografinės padėties ir veikiančios žemės infrastruktūros dalis naftos produktų kraunama Taline ir  Ventspilyje, o Klaipėdą jie pasiekia tik jūra, – 15min.lt sakė Benonas Adamonis, „KPMG Baltics“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas.

„Dėl geografinės padėties ir veikiančios žemės infrastruktūros dalis naftos produktų kraunama Taline ir  Ventspilyje, o Klaipėdą jie pasiekia tik jūra, – 15min.lt sakė Benonas Adamonis, „KPMG Baltics“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas. – Vertinant anglies krovą, beveik visas Rusijos srautas, keliaujantis ne per savus uostus, atitenka Ventspiliui ir būtent Latvija yra labiausiai priklausoma nuo Rusijos šioje srityje.“

Tiesa, situacija labiau pasikeičia vertinant konteinerių ir „Ro-Ro“ tipo krovinių krovą – Klaipėda užima pirmaujančias pozicijas palyginti su Latvijos ir Estijos uostais.

„Konteinerių srautas į Klaipėdą yra labiau diversifikuotas ir mažesnė dalis krovinių keliauja iš Rusijos, nei Rygoje ar Taline, tačiau reikia pabrėžti, kad ta diversifikacija apsiriboja  NVS šalimis, kurioms vis dar didelę įtaką daro Rusija.  Trąšų krova – pagal ją Klaipėda yra absoliutus regiono lyderis. Bendroje Klaipėdos uosto krovoje trąšos sudaro apie 30 proc. Tuo tarpu Rusija pastaraisiais metais  vis didesnį šių krovinių srautą kreipia per Sankt Peterburgą“, – sakė B.Adamonis.

Vertinant anglies krovą, beveik visas Rusijos srautas, keliaujantis ne per savus uostus, atitenka Ventspiliui ir būtent Latvija yra labiausiai priklausoma nuo Rusijos šioje srityje, – sakė B.Adamonis.

Maksimalus nuostolis – 100 mln. Lt

2013 metais Klaipėdos uoste krauta 33,32 mln. tonų krovinių. Naftos produktai sudaro per 21 proc. uosto krovos.

Remiantis bendrovės „Ernst & Young“ duomenimis, 1 tona krovinių, perkrautų per Klaipėdos uostą, valstybės biudžetui užtikrina 11,23 Lt pajamų. Klaipėdos uostas skaičiuoja, kad praėjusių metų krova sudarė prielaidas valdžios sektoriui (valstybės, savivaldybių, „Sodros“ biudžetams) per įvairius mokesčius gauti 374,2 mln. Lt pajamų.

Pasak uosto Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, Rusijos kroviniai Klaipėdos uoste sudaro apie 8 proc. apyvartos (2,5 mln. tonų). Nuo kiekvienos tonos uosto direkcijai, aptarnaujančioms įmonėms, valstybei nubyra apie 40 Lt mokesčių.

„2,5 mln. tonų dauginame iš 40 Lt, gauname apie 100 mln. Lt. Tiek mes prarastume kaip valstybė įvairių pajamų – tiek uosto direkcija, tiek įmonės, tiek valstybės biudžetas. Kaip tie pinigai dalijasi? Apie 10 proc. atitenka direkcijai, maždaug tiek, gal 13 proc., gauna biudžetas. Kiti pinigai – tai uosto įmonių ir Lietuvos geležinkelių pajamos“, – sakė A.Drungilas.

Pasak jo, didžioji dalis krovinių Klaipėdoje yra vietiniai kroviniai (apie 60 proc.).

„Bet vėlgi tie vietiniai kroviniai susiję su energetiniais kaštais, nuo kurių Lietuva yra priklausoma, yra susiję su žaliavų importu ir tie dalykai daro irgi mus šiek tiek pažeidžiamus“, – sakė A.Drungilas.

Kiekviena tona duoda tiek valstybės biudžetui, tiek uosto direkcijai didelę dalį pajamų, – sakė A.Drungilas.

Didesnę Latvijos ir Estijos priklausomybę nuo Rusijos labiausiai lemia geografija – Rusijai kur kas patogiau, be savo uostų, krovinius gabenti per Latvijos ir Estijos uostus, nes jie yra arčiau, todėl ir krovinių transportavimas yra pigesnis.

Nors Lietuvos nuostoliai, nutraukus ekonominius ryšius su Rusija, būtų mažesni, uostui jie vis tiek reikšmingi.

„Daugiausia iš Rusijos pusės pagrindiniai kroviniai yra naftos produktai, trąšos ir metalas. Kiekviena tona duoda tiek valstybės biudžetui, tiek uosto direkcijai didelę dalį pajamų“, – sakė A.Drungilas.

Sankcijų Rusijai „Klaipėdos nafta“ nebijo

„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis 15min.lt sakė, kad situacija Ukrainoje ir Rusijoje bendrovei didelės įtakos neturės – „Klaipėdos naftoje“ daugiausiai kraunami baltarusiški ir kompanijai „Orlen“ priklausantys kroviniai.

BFL/Tomo Lukšio nuotr./„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis
BFL/Tomo Lukšio nuotr./„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis

„Rusija yra išplėtojusi savo uostus Baltijos jūroje ir daugumą krovinių jau prieš kelerius metus nukreipė į šiuos uostus. Didžioji dalis rusiškų krovinių kraunama Ust Lugoje“, – aiškino pašnekovas. 

Baltijos jūros regione prieš kelerius metus pastebėtas krovinių srauto persiskirstymas – rusiški kroviniai iš Klaipėdos, Talino ir Rygos nukeliauja į Ust Lugą, Primorską, Sankt Peterburgą.

Krova Baltijos jūros uostuose:

Krova Baltijos valstybių uostuose
Krova Baltijos valstybių uostuose

„Įvykiai Ukrainoje, Europos Sąjungos ir Lietuvos pozicija šiuo klausimu, be abejo, gali atsiliepti Klaipėdos uostui, todėl norėtųsi labai pamatuotų sprendimų. Yra vertinimų, kad krovinių srauto iš Rusijos nutrūkimas Klaipėdos uostui atsieitų iki 100 mln. Litų per metus. Bet mes nežinome, kokią įtaką Rusija gali daryti kitų valstybių krovinių srautams. Lygiai taip pat, negalime pasakyti kaip greit Klaipėda gebėtų persiorientuoti ir sušvelninti galimas neigiamas Rusijos veiksmų pasekmes“, – sakė B.Adamonis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką