Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 21d. 16:15

Kavos sostinė ir karališkas uostas, pajutęs krizės aidus

Triesto uostas: karališkas Austrijos imperijos palikimas
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr. / Triesto uostas: karališkas Austrijos imperijos palikimas

Šiaurės Italijoje, kaimynystėje su Slovėnija įsikūręs į 20 didžiausių Europos uostų sąrašą įtrauktas Triesto uostas, save vadinantis antrąja šalies kavos sostine. Adrijos jūros skalaujamas uostas šiemet švenčia 300 metų sukaktį ir didžiuodamasis primena turintis karališkas šaknis, mat buvo įkurtas kaip vienintelis Austrijos imperijos uostas. Nors ir yra imperatoriškos prigimties uostas patiria įvairių iššūkių, vienas jų – krizė Turkijoje, paveikusi ir Triesto uosto krovinių apyvartą. Uosto neaplenkia ir pabėgėlių problema.

1719 m. kovo 18 d. imperatorius Karolis VI įsteigė laisvąjį Triesto uostą, pakeitusį ne tik miesto, bet ir Habsburgų imperijos istoriją, o vėliau ir Europos rinkas. Per pastaruosius tris šimtmečius uostas atliko pagrindinį vaidmenį prekybos santykiuose tarp Senojo žemyno ir Rytų. Anuomet užsieniečiai Triesto mieste turėjo teisę įsigyti turto, o jūrininkai prekiauti mieste nemokėdami mokesčių.

Triesto uostas žinomas kaip itin senas uostas su puikia geležinkelio infrastruktūra bei gerai išvystytu pasiekiamumu su kitais Europos uostais.

„Galime padėkoti Austrijos imperijai, kad visa tai sukūrė“, – sako Triesto uosto direkcijos vadovas Zeno D’Agostino, miestą vadinantis vienu iš dviejų Italijos kavos sostinių.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Triesto uosto direkcijos vadovas Z.D'Agostino
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Triesto uosto direkcijos vadovas Z.D'Agostino

Pramonės evoliucija, sako jis, pakeitė strategiškai svarbių Europos taškų išsidėliojimą. Z.D'agostino įsitikinęs, kad Adrijos jūra šiuo metu yra „visiškai tinkamoje pozicijoje“. Tai rodo krovinių kelionių geležinkeliu apimtys. Per pastaruosius ketverius metus reisų padvigubėjo kone iki dešimties tūkstančių. Trieste dirba visos didžiosios geležinkelio bendrovės.

Palankios čia ir gamtinės sąlygos – 18 metrų gylis, konteinerių terminale gylis siekia 16–20 metrų. Palyginimui, Klaipėdos uoste gylis siekia iki 15 metrų.

Šiam Italijos uostui neprireikia gilinimo paslaugų, nes dugnas uolėtas. Tai uosto direkcijos vadovas įvardija viena svarbiausių konkurencijai svarbių charakteristikų.

Pernai Triesto uostas perkrovė 62 mln. tonų krovinių, 42 mln. iš jų sudaro nafta. Net 90 proc. krovinių skirti Europai, likę – Italijos rinkai.

Savo vienu iš partnerių uostas įvardija Turkiją. Pastaraisiais metais į aukštumas kilusi Turkijos ekonomika, pastebima, pernai ėmė ristis žemyn. Atpigusi valiuta ėmė atsirūgti ir Europos verslui, turinčiam sąsajų su šia pietvakarių Azijos valstybe. Iš šio uosto kursuoja DFDS keltai, tarp jų nuo šiemet ir du mega keltai, į Turkiją. Krovinių srautai, pastebima, sumenko ketvirtadaliu. Į Italiją keltai atvyksta pilni gėrybių, ypač tai susiję su automobilių pramone. Turkijoje gaminamos kai kurių automobilių dalys keliauja į Europą. Atgal į Turkiją keltai šiuo metu, pasitaiko, keliauja ir apytuščiai.

Kursuoja mega keltai

DFDS terminale Trieste stoviniuoja vilkikai su turkiškais numeriais, o vairuotojai lūkuriuoja leidimo įvažiuoti į keltą. Šiam terminalui vadovauja 30 metų Italijoje gyvenantis danas Jensas Pederis Nakskovas Nielsenas.

Šis terminalas skirtas Europos rinkai, mat atvykę kroviniai toliau keliauja į Vokietiją, Austriją, Belgiją ir kitas šalis. Skaičiuojama, jog čia veikia dešimt keltų linijų krypčių, trylika traukinių linijų, toliau pratęsiančių krovinių kelionę iki jų gavėjo.

Iš Triesto į Turkiją vienas nuo kovo, kitas nuo birželio keliauja du didieji keltai. Didžiausi kol kas DFDS operuojami keltai „Troy“ ir „Efisus“, krovinių juose telpa gerokai daugiau. Minėti du keltai gali perplukdyti 6,7 km ratinės technikos. Didžiausi iki šiol bendrovės turėti keltai galėdavo plukdyti 4,7 km technikos.

DFDS yra užsakiusi du naujos kartos keltus, kurie 2021 metais turėtų pasirodyti Baltijos jūroje. Jų talpa sieks 4,7 km ratinės technikos. Šiuo metu didžiausi Baltijos jūroje dirbantys keltai gali pervežti 2,5 km technikos.

Krizė Turkijoje: krovinių mažėja

Pasak DFDS terminalo vadovo, Triesto uoste yra sutelktos vienos didžiausių Viduržemio jūros verslų atstovybės. Iš čia laivai keliauja į Tolimuosius Rytus, taip pat arčiau esančias šalis, tokias kaip Turkija. Per Triestą į Europą iš Egipto atkeliauja bulvės, kurių galima pamatyti ir Lietuvos prekybos centruose.

DFDS keltai į Turkiją kursuoja net devynis kartus per savaitę, pakeliui sustodami dar keliuose uostuose Italijoje, Graikijoje ir galiausiai Turkijoje. Kelionė užtrunka maždaug 63 valandas.

Pasak J.P.N.Nielseno, Turkijos ekonomika pastaraisiais metais augo po 6 proc, kasmet, kai tuo metu Europos Sąjungos ūgtelėdavo apie 1,6 proc., tačiau pernai ėmė smukti. Krizė šioje šalyje paveikė ir krovinių srautą per Triesto uostą, jų sumažėjo 25 procentais.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./DFDS terminalo Trieste vadovas Jens Peder Nakskov Nielsen
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./DFDS terminalo Trieste vadovas Jens Peder Nakskov Nielsen

Jam antrino ir Triesto uosto direkcijos vadovas Zeno D’Agostino. Pasak jo, stebint krovinių judėjimą jaučiama, jog Turkijoje šiuo metu ne patys geriausi laikai.

„Su Turkija yra problemų dėl ekonominės krizės. Puspriekabių sumažėjo apie 25 proc. dėl šios priežasties. Prieš trejus metus atidarydami Irano rinką, nes baigėsi JAV sankcijos, manėme, kad ryšiai su Turkija galėtų būti plėtojami ir per ryšius su Iranu. Dėtos didelės viltys į Irano rinką per Turkijos kelią, tačiau tai pasikeitė. Pastaraisiais metais viskas keičiasi. Uoste galite pamatyti ir Irano puspriekabių, apie 15 proc. puspriekabių susijusios su Iranu. Turkijos krizė ir pašliję santykiai su Iranu yra priežastis, kodėl sumažėjo ro-ro apyvarta“, – sakė Zeno D'Agostino.

Iššūkiai: triukšmas ir klimato kaita

Be ekonominių priežasčių, Uosto direkcijos vadovas vardija ir visiems uostams būdingas problemas, viena jų – triukšmas. Mieste, visai šalia uosto, veikia plieno liejykla, kurioje dirba 500 žmonių. Bendruomenė piktinasi šios pramonės veikla ir nori išguiti iš miesto, nepaisant to, kad dar 1981 metais buvo pastatytas tunelis, kuriuo gabenami kroviniai. Aštuonių kilometrų tunelis buvo statomas 20 metų.

Z.D'Agostino iššūkiu uostams laiko klimato kaitą, veikiančią vandens lygį. Su šia problema, teigiama, jau susidūrė tiek Roterdamo, tiek Hamburgo ir kiti uostai. Uosto vadovas įsitikinęs, jog klimato kaita sukurs dar vieną konkurencinę sąlygą tarp uostų.

„Mes planuojame investicijas 25–50 metų į priekį, o per šį laiką klimatas gali sukurti visai kitokias sąlygas“, – sako vadovas.

„Mes planuojame investicijas 25–50 metų į priekį, o per šį laiką klimatas gali sukurti visai kitokias sąlygas“, – sako vadovas.

Pasitaiko pabėgėlių

J.P.N.Nielsenas kalbėdamas apie iššūkius pasakoja, jog pradėjęs dirbti šiame terminale turėjo sutvarkyti šiokį tokį chaosą. Turkijos vairuotojai uosto prieigose rengdavo piknikus, teritorijoje jautėsi gana laisvai.

Pastaraisiais metais įvesta nemažai pasikeitimų. Vienas svarbiausių – vilkikai šiuo metu turi laukti gerokai už miesto ribos, prie Slovėnijos pasienio esančioje teritorijoje. Nuo Trieste iki Slovėnijos sienos tėra 15–20 km atstumas. Tik išvydę įžiebtą žalią šviesą jie gali pajudėti į DFDS terminalą. Taip išvengta spūsčių mieste ir bendruomenės nepasitenkinimo.

Terminale įdiegta moderni įranga, veikia infraraudonųjų spindulių skenavimo sistema. Ji stebi, kas dar, be vairuotojo, keliauja kabinoje. Tai ypač aktualu keltui atplaukus iš Turkijos. Pasitaiko atvejų, kai juose aptinkama pabėgėlių.

Nors skenavimo sistema yra įdiegta ir Turkijos uostuose, kontrolės kai kuriuose iš jų vis dar stinga, tad atplaukus keltui ir vilkikams išsirikiavus teritorijoje darbuotojai retkarčiais išvysta prapjautą vilkiko priekabą, suprasdami, jog iš jos išsilaisvino žmogus.

„Kartais randame terminale, kartais pabėga. Kai darbuotojai tai pamato, pirmiausia skambina policijai. Jokio fizinio kontakto patys darbuotojai neturi“, – pasakojo vadovas.

Miestas, kvepiantis kava

Triestas didžiuojasi savo kavos tradicijomis. Per šį uostą į Italiją keliauja geriausios pasaulyje kavos pupelės – arabika ir robusta. Trieste veikia visame pasaulyje žinoma kavos bendrovė „Illy“, kurią Uosto direkcijos vadovas vadina Triesto ambasadoriais. Pravažiavus pro „Illy“, kelias pakvimpa skrudinama kava. Vietos gyventojai gali nežiūrėję į laikrodį pasakyti, kiek dabar valandų, mat žino, kada pasklis šis gardus kvapas. Trieste yra apie šimtas mažųjų kavos skrudintojų įmonių.

Paklaustas, kiek gi kavos perkraunama uoste, Z.D'Agostino sako, jog tai labiau kokybinis produktas nei kiekybinis.

„Aš esu laimingas, kad dirbau Neapolyje ir Trieste, tai dvi kavos sostinės Italijoje. Visuomet gėriau ypatingą espreso kavą. Jei norite geros espreso, turite važiuoti būtent į Neapolį arba Triestą“, – sako vadovas.

Uoste yra įrengti specialūs kavos pupelių saugojimo sandėliai, taip pat vieta, kur rūšiuojamos pupelės. Milijonai jų, bet kiekviena yra kompiuterio atskirai analizuojama – vertinama būklė, spalva ir taip išrūšiuojamas italų taip mėgstamas produktas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką