Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ketvirtadalis švedų naudojasi viešuoju transportu: ko pasimokyti Lietuvai

Viešasis transportas Švedijoje
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. / Viešasis transportas Švedijoje
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Švedai yra priklausomi nuo viešojo transporto, teigia LRT Radijo korespondentė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė. Skaičiuojama, jog net ketvirtadalis švedų naudojasi viešuoju transportu. Kuo jis toks ypatingas?

Neseniai BBC paskeltame straipsnyje galima sužinoti, kaip įvairios Europos Sąjungos (ES) šalys išleidžia surenkamus mokesčius. Skaičiuojama, kad Švedijoje net ketvirtadalis visų kelionių vyksta viešuoju transportu.

LRT Radijo korespondentė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė pasakoja, jog švedai iš tiesų yra patenkinti viešuoju transportu.

„Didmiesčiuose ypač populiaru į darbą ar mokyklą keliauti autobusais ar traukiniais. Tokiems keliautojams nereikia ieškoti parkavimo vietų ir už jas mokėti, autobusai dažnai turi savo eismo juostas ir važiuoja nevaržomai, kai automobiliai tuo metu stovi kamščiuose.

Šioje šalyje yra supaprastinta bilietų pirkimo sistema, įsteigti bilietų pardavimo automatai, steigiama vis daugiau stotelių

Viešasis transportas yra pigesnė alternatyva. Tokie dalykai kaip apšalusių langų grandymas, vairavimas blogomis oro sąlygomis ar dėmesys į kelią bei ženklus verčia žmones rinktis viešąjį transportą. Jame jie gali skaityti knygą, kalbėtis su bendrakeleiviu ar snausti“, – priežastis, kodėl švedai taip mėgsta viešąjį transportą, vardija LRT korespondentė.

Švedijoje viešojo transporto priemones siekiama pritaikyti kuo platesniam keliautojų spektrui: keliaujantiems su dviračiais, bagažu, vaikų ar neįgaliųjų vežimėliais.

„Šioje šalyje yra supaprastinta bilietų pirkimo sistema, įsteigti bilietų pardavimo automatai, steigiama vis daugiau stotelių. Švedijos viešajam susisiekimui tobulinti daug dėmesio skiriama skirtingų transporto priemonių laiko tvarkaraščių derinimui, pavyzdžiui, atvykus autobusu į traukinių stotį, traukinys atvyksta po 2-3 minučių. Tokia pati situacija yra ir su keltų tvarkaraščiais – jie derinami prie autobusų ir traukinių tvarkaraščių“, – tęsia V. Meidutė-Strazdauskienė.

Viešojo transporto populiarumą šioje šalyje didina ir nuolatiniai politikų debatai apie aplinkosaugą bei automobilių skleidžiamą taršą.

„Šiandien 27 proc. gyventojų kasdien keliauja autobusais ir traukiniais, o iki 2025-ųjų vyriausybė išsikėlė tikslą padvigubinti šį skaičių, kad sumažintų įvairius taršos rodiklius. Švedai garsėja kaip tauta, kuri kasdien gyvena su gerais įpročiais, saugodama aplinką ir taupydama energiją – kruopščiai rūšiuodama atliekas, rinkdamasi transportą. Todėl tai nėra neįmanoma misija politikams“, – komentuoja LRT Radijo korespondentė.

Pasak V. Meidutės-Strazdauskienės, nuo viešojo transporto pradžios – 1905-ųjų pirmųjų geležinkelių Švedijoje – vyriausybė skyrė labai daug dėmesio infrastruktūrai. Visais laikais buvo stengiamasi, kad viešasis transportas būtų suvokiamas kaip protingesnis kelionės būdas, o švedai esą mėgsta saugumą, ekonomiškumą ir patogumą.

Švedai vienbalsiai sutaria, kad yra priklausomi nuo viešojo transporto

„Švedai vienbalsiai sutaria, kad yra priklausomi nuo viešojo transporto. Į viešojo transporto sektorių nuolat investuojama, jį tobulinant ir darant švelnesnį gamtai bei patrauklesnį keleiviams. Labai daug dėmesio skiriama kelionių saugumui, pavyzdžiui, autobusuose yra saugos diržai, rengiami pirmosios pagalbos kursai vairuotojams ir pan.“ – tęsia V. Meidutė-Strazdauskienė.

Be to, kaip teigia LRT Radijo korespondentė Švedijoje, didžiausias viešojo transporto konkurentas – automobilių industrija – yra varžoma įvairių įstatymų bei mokesčių, taip skatinant keliauti viešuoju transportu.

„Be kuro kainų, brangių privalomųjų draudimų taip pat yra ir metinis automobilių mokestis, skaičiuojamas pagal pagaminimo metus, kuro tipą ir taršą. Būtina paminėti ir skausmingas sumas, kurias už eismo taisyklių nesilaikymą skiria policija. Tai yra dalykai, kuriais vyriausybė naudojasi, skatindama žmones naudotis viešuoju transportu“, – pažymi V. Meidutė-Strazdauskienė.

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie renkasi viešąjį transportą, juda keturis kartus daugiau, nei automobilių vairuotojai, todėl rečiau skundžiasi sveikatos problemomis.

Anot LRT.lt pašnekovės, Švedijoje rizika būti sužeistam ar žūti autoavarijoje automobilių vairuotojams yra aštuonis kartus didesnė, o motociklų vairuotojams – net 144 kartais didesnė, nei viešojo transporto keliautojams.

V. Sadauskas: Lietuvoje galėtų nutiesti bent dviračių taką iki Trakų

Kaip teigia saugaus eismo ekspertas Vigilijus Sadauskas, kiekviena šalis, priklausomai nuo jos regiono, žmonių išsivystymo lygio bei socialinės aplinkos, pasirenka sau būdingą modelį ir transporto infrastruktūrą.

„Švedijoje, Skandinavijos šalyse toks modelis pasirinktas dėl keleto priežasčių. Jie patys gamina „Volvo“ automobilius, tačiau jų įsigijimas žmogui yra ganėtinai brangus, be to, tai nėra prabangos ženklas. Švedijoje miestai nėra koncentruoti į per dideles zonas, kaip Amerikoje ar Vokietijoje, kur vienas miestas yra nutolęs nuo kito dideliais atstumais. Tai jei pavyksta sugrupuoti, kad žmogaus gyvenamoji, mokslo ir darbo vieta yra ne toliau nei dvi dešimtys kilometrų, žmogus renkasi viešąjį transportą“, – aiškina V. Sadauskas.

LRT.lt pašnekovas teigia pats gyvenęs ir mokęsis Švedijoje, todėl žino, kad turėti nuosavą automobilį ir jį išlaikyti šioje šalyje yra išties brangu. „Brangus ir kuras bei parkavimas. Užmiestyje, vykdami dirbti į gamyklas bei kitur, švedai tikrai naudojasi savo automobiliu, bet renkasi mažus ir ekologiškus, kad sutaupytų degalų“, – skaičiuoja V. Sadauskas.

Kol Lietuvos tam tikrose zonose yra nemokamų vietų, žmogus ten ir stato automobilius, nors ta žemė priklauso miestui, savivaldybei

V. Sadauskas pasakoja, koks jam nepatogus viešasis transportas Lietuvoje: „Gyvenu Baltupiuose, vieno vaiko darželis yra Fabijoniškėse, o kito mokykla – Žirmūnuose, mano darbas yra Naujamiestyje. Galiu pasakyti, kad, jei naudojuosi visuomeniniu transportu, užtrunku 2 val. 40 min., o jei automobiliu – 45 min. Kada turėtų keltis mano vaikai, jei turėčiau juos vežti visuomeniniu transportu, o pamokos prasideda 8 val.?“ – klausia LRT.lt pašnekovas.

Anot saugaus eismo eksperto, Lietuvoje taip pat būtų galima šį tą pritaikyti, pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose padaryti daugiau mokamų vietų. „Kol Lietuvos tam tikrose zonose yra nemokamų vietų, žmogus ten ir stato automobilius, nors ta žemė priklauso miestui, savivaldybei. Ji turi duoti atlygį“, – įsitikinęs V. Sadauskas.

Pasak jo, Lietuvai apskritai reikia vizijos, kaip galėtų atrodyti mūsų transporto infrastruktūra. „Vokietijoje yra didelis transporto gamybos mazgas. Jei sumažinsime automobilių pirkimą, gali labai skaudžiai nukentėti pramonė. Kiekviena šalis turi savo prioritetus. Lietuva automobilių negamina, bet gali įdiegti dviračių tinklą. Mes net nesugebame padaryti normalaus dviračio tako į Trakus, taip pat negalime iš tam tikrų rajonų tiesiai nuvažiuoti į miesto centrą. Jei sugebėtume žmones įtikinti rinktis dviračius bent savaitgaliais, paremtume savo gamintojus, kurie Šiauliuose gamina dviračius, taip pat projektuotojus, kurie Vilniuje tiestų dviračių takus. Tačiau jei vienas svaigsta, kad reikia metro, kitas – tramvajaus, tai kieno gamintojus mes remsime?

Jei daugiau kalbėtume apie naudojimąsi dviračiais, reikėtų įrengti ir pakankamai dviračių parkavimo vietų prie mokyklų, universitetų, valstybinių institucijų. Taip pat reikėtų, kad tos institucijos suteiktų socialines sąlygas darbuotojams, studentams atvykus nusiprausti ar persirengti“, – LRT.lt kalbėjo V. Sadauskas. 

Lrt.lt
informacija
VILNIAUS VIEŠASIS TRANSPORTAS, UAB
Vadovas: Rimantas Markauskas Darbuotojų sk.: 2042 2015m . Pajamos: 30 - 50 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką