Devynių mėnesių rezultatai taip pat itin džiuginantys. Krova per šį laikotarpį ūgtelėjo 5 proc. iki 31 mln. tonų. Labiausiai ūgtelėjo biriųjų krovinių krova, ji padidėjo 15 proc. Kaip žinia, didelę dalį biriųjų krovinių Klaipėdos uoste sudaro baltarusiškos trąšos.
Noriu pabrėžti, kad ne Uosto direkcija krauna krovinius, o uosto įmonės, esame tik sinergijos partneriai, nes vieni be kitų negalėtume dirbti. Pasiektas istorinis rekordas, šis žodis tampa vos ne kasdienybe, tačiau tokia statistika, – sakė A.Vaitkus.
„Noriu pabrėžti, kad ne Uosto direkcija krauna krovinius, o uosto įmonės, esame tik sinergijos partneriai, nes vieni be kitų negalėtume dirbti. Pasiektas istorinis rekordas, šis žodis tampa vos ne kasdienybe, tačiau tokia statistika. Rugsėjo mėnuo buvo labai geras“, – sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, pabrėždamas, kad šiais metais dominuojantį augimą sudarė birieji kroviniai, bendroje krovoje sudarantys didžiausią svorį.
Išaugusi krova rugsėjį 7 proc. daugiau nei pernai padidino Uosto direkcijos pajamas, kurios siekė 5,33 mln. eurų. Devynių mėnesių rezultatai taip pat pranoksta lūkesčius. Iš viso gauta 4,4 proc. daugiau pajamų ir jos siekia 44,26 mln. eurų.
Atsipalaiduoti nėra kada
Esami rezultatai neleidžia atsipalaiduoti ir nuleisti rankų. Anot A.Vaitkaus, neseniai Rygoje jam teko bendrauti su kaimyninių šalių uostų vadovais, kurie neslėpė turintys ambicingų planų. Tai verčia dar labiau pasitempti plėtrą planuojantį Klaipėdos uostą.
„Visų kaimyninių uostų rinkos yra tos pačios, visi orientuoti į panašius krovinius. Kaimyniniai uostai turi ambicingų planų, daug delegacijų lankosi krovinius teikiančiose šalyse, veda derybas. Kartu su ministerija kalbėjome, kad šį darbą reikia intensyvinti ir palaikyti korektiškus santykius su krovinių teikėjais“, – sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius, primindamas, kad Klaipėdos uostui būtina reaguoti į pasaulinės rinkos tendencijas, demonstruojančias vis didėjančius laivų parametrus. Klaipėdos uostas planuoja didesnius gylius bei uosto vartų rekonstrukciją, siekdamas priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus.
Svarbi kiekviena tona
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas teigė, jog matydamas šiųmečius krovos rezultatus nei džiaugiasi, nei liūdi.
Mums svarbiausia, ar nors viena tona krovinio išėjo į Latviją, Estiją. Ar lietuviški grūdai išėjo į Liepoją, Ventspilį, ar ne, ar galėjome sudaryti sąlygas būti čia, – tikino V.Dambrauskas.
„Mums svarbiausia, ar nors viena tona krovinio išėjo į Latviją, Estiją. Ar lietuviški grūdai išėjo į Liepoją, Ventspilį, ar ne, ar galėjome sudaryti sąlygas būti čia. Jei pastebėjote pokyčius, „Malkų įlankos terminalas“ atidarė grūdų krovos terminalą, „Bega“ atidarė modernų grūdų terminalą, „Birių krovinių terminalas“ pastatė keturis sandėlius, taip pat pajėgumus didina „Klasco“. Paklausite, kodėl nėra augimo didelio? Atsakymas paprastas – kad išlaikytume, ką turime, turime labai daug investuoti ir judėti su paslaugų kokybe į priekį. Šiandien ne penki procentai yra mūsų džiaugsmas, o kad nepaleidome to, ką turime, nes pakankamai pinigų privatus verslas įdėjo ir kardinaliai padidino teikiamų paslaugų kokybę“, – sakė V.Dambrauskas, nedrąsiai prognozuodamas kitų metų krovą, kuri, pasak prezidento, gali ir kiek kristelti žemyn.
