Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 27, 11:59

Klaipėdos uosto kalneliai: nuo mirtinos tylos iki rekordų

Diversifikacija – beveik 6 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) generuojančio Klaipėdos uosto stiprybė. Krovinių tipų įvairovė šalies uostui leidžia išlaikyti nuosaikesnį krovos apimčių kritimą didelių geopolitinių iššūkių metu. Bet uosto stiprybe tapusi diversifikacija gelbsti ne visus, – kai kurioms kompanijoms gresia pražūtis. 15min žurnalistai apsilankė Klaipėdos uoste ir išvydo: vienose kompanijose darbai virte verda, kitur vyrauja kapų ramybė.
Klaipėdos „Smeltė“ Tik prenumeratoriams
Klaipėdos „Smeltė“ / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Klaipėdos uostas su tūkstančiais darbuotojų paprastai sunkiai prieinamas žurnalistams.

Ne visos kompanijos noriai įsileidžia spaudos atstovus, o pandemijos metais apkritai apie veiklą „už tvoros“ buvo galima sužinoti tik per spaudos konferencijas išvydus krovos skaičius.

COVID-19 niūrios prognozės uostui neišsipildė, tačiau 2021-ųjų pabaigoje laukė kur kas didesnis iššūkis – sankcijos baltarusiškiems kroviniams. Iš kaimyninės šalies gabentos trąšos ir kiti kroviniai sudarė kone trečdalį visų Klaipėdos uoste kraunamų krovinių.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Klaipėdos konteinerių terminalas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Klaipėdos konteinerių terminalas

Dar kovą Klaipėdos uosto vadovai dalijosi įžvalgomis, kad metinė krova Klaipėdos uoste gali sumažėti iki 19 mln. tonų. Palyginimui, 2020-aisiais uoste perkrauta rekordiškai daug krovinių – 47,79 mln. tonų. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos duomenimis, šiemet, iki gegužės 1-osios, Klaipėdoje buvo perkrauta 12,59 mln. tonų.

Šis rodiklis leidžia numatyti, kad paties pesimistiškiausio scenarijaus galima ir išvengti.

Tikrąjį uosto pulsą galima pajusti aplankius kompanijas, o nuotaikos jose – įvairios.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr./Krovos dinamika Klaipėdos uoste
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr./Krovos dinamika Klaipėdos uoste

Tyla ir nė gyvos dvasios

Didžiausią krovos apimčių kritimą Klaipėdos uoste lėmė sankcijos Baltarusijai. Biriųjų krovinių, kurių kategorijai ir priklausė baltarusiškos trąšos, Lietuvos uoste per pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 35 proc., t. y. beveik 2 mln. tonų.

„UAB „Birių krovinių terminalas“ (BKT) yra didžiausia krovos kompanija Klaipėdos uoste bei didžiausias terminalas pasaulyje, kuris specializuojasi mineralinių trąšų krovoje. BKT – tai penktadalis visos uosto krovos...“, – vis dar sukasi tekstas Birių krovinių terminalo interneto svetainėje. Skaičiuojama, kad BKT perkraudavo apie 11 mln. t baltarusiškų trąšų.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos nuotr./Klaipėdos uoste krautų krovinių struktūrą pagal tipus balandžio mėnesį. Matoma, kad birių krovinių, kurių kategorijai ir priklauso trąšos, stipriai mažėja.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos nuotr./Klaipėdos uoste krautų krovinių struktūrą pagal tipus balandžio mėnesį. Matoma, kad birių krovinių, kurių kategorijai ir priklauso trąšos, stipriai mažėja.

Tačiau šios dienos realybė kardinaliai kitokia – terminalas stovi visiškai tuščias.

Sausio paskutinėmis dienomis terminalą pasiekė paskutiniai „Belaruskalij“ kroviniai, kovą pranešta, kad atleisti darbuotojai. Netrukus išplatintas ir pranešimas, kad terminalas atsisveikina ir su vadovu Vidmantu Dambrausku. Iš viso buvo atleista beveik 140 darbuotojų, Užimtumo tarnyba netrukus pranešė, kad dalis jau rado darbus kitose uosto kompanijose.

Uosto direkcijos vadovai vėliau žurnalistams teigė gavę žinių, kad BKT visgi ateityje neatsisako vykdyti veiklos, tačiau ką kraus – nežinoma.

Suprasti akimirksniu

  • Šiemet Klaipėdos uoste per keturis mėnesius perkrauta 12,59 mln. t krovinių.
  • Generalinių krovinių, kuriems priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai, Klaipėdos uoste pirmą šių metų ketvirtį krauta 13 proc. (arba beveik puse milijono tonų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai).
  • Birių krovinių segmento krova, kurią daugiausia sudaro trąšos, cukrus žaliava, durpės, 2022 m. sausį–kovą Klaipėdos uoste krito labiausiai – 35 proc. (arba beveik 2 milijonais tonų), palyginus su 2021 m. pirmu ketvirčiu.
  • Šiemet kur kas aktyvesnės tikimasi kruizinės laivybos. Jei pernai per visą sezoną sulaukta tik 2 laivų, tai šiemet, dar neprasidėjus vasarai, jau atplaukė du laivai. Iš viso viliamasi turėti apie 70 laivų.
  • Nepaisant itin sudėtingos geopolitinės padėties, Uosto direkcija neketina stabdyti suplanuotų investicijų – 2022–2025 m. į uosto vystymą numatoma investuoti 350 mln. eurų.

„Stovime tušti, nėra ko rodyti“

Slogios nuotaikos tvyro ir kitose kompanijose, kur buvo kraunami baltarusiški kroviniai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką