Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokios saugumo sistemos įdiegtos laivuose?

Žvejybiniai laivai
J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr. / Žvejybiniai laivai
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Pažangios saugumo sistemos gali būti įrengtos krovininiuose laivuose, tačiau žvejybiniuose laiveliuose to padaryti nėra galimybės dėl jų dydžio. Taip teigia Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos tarybos pirmininkas Algirdas Aušra. Taigi, pasak jo, žvejybiniuose laiveliuose patys žvejai turi rūpintis savo saugumu.

Spalio 24 d. Baltijos jūroje be žinios dingęs nedidelis laivas su dviem lietuvių žvejais visuomenėje sukėlė kalbų ir klausimų apie tokių laivų saugumą. Tuo domisi ir klausytojas Petras iš Naujosios Akmenės. Jis siūlo visuose laivuose įmontuoti įrangą nelaimės metu savaime siunčiančią SOS signalą į krantą.

Saugios laivybos administracijos Laivų eismo stebėsenos skyriaus vyriausiasis specialistas Edmundas Trušys papasakojo, kad skirtingų dydžių ir paskirties laivuose padėtis skirtinga. Pvz., laivams, kurių masė viršija 300 tonų, privaloma įdiegti saugumo sistemą, pagal kurią įvairios tarnybos savo ekranuose gali stebėti, kur laivai plaukia, koks jų išsiunčiamas signalas ir pan.

Yra ir kitų priemonių, kaip antai specialus mygtukas laive, kurį paspaudus, tarnybos iš karto gauna pranešimą apie įvykusią nelaimę. Tačiau tai galima padaryti tik dideliuose laivuose

Yra ir kitų priemonių, kaip antai specialus mygtukas laive, kurį paspaudus, tarnybos iš karto gauna pranešimą apie įvykusią nelaimę. Tačiau tai galima padaryti tik dideliuose laivuose, pvz., krovininiuose. O tokie maži žvejų laiveliai, koks ir pradingo praėjusią savaitę, neturi reikiamų technologijų ir nėra stebimi tarnybų.

„Galime stebėti tik tuos laivus, kurie turi šią sistemą. Jei laivas ar laivelis tos sistemos neturi, mes net negalėtume pamatyti“, – sako E. Trušys. Informaciją apie nelaimę galima pateikti radijo ryšiu arba vieno mygtuko paspaudimu ir visos aplinkui esančios organizacijos gaus pranešimą.

Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos tarybos pirmininkas Algirdas Aušra sako, kad mažiems laiveliams turėti tokią sistemą tiesiog nėra galimybių. Tokia aparatūra laiveliuose tiesiog netilptų, tad žvejams nelaimės metu tenka naudotis mobiliais telefonais, gelbėjimosi ratais ir liemenėmis bei sveika nuovoka.

„Visi mes žinome, kad žvejo darbas yra pavojingas, rizikingas ir visi žmonės, kurie juo užsiima, tai žino ir dirba sąmoningai“, – tvirtina A. Aušra. Jo teigimu, visi žvejai, ypač išplaukiant į audringą jūrą, privalo patys galvoti apie liemenes. Jie taip pat turi žinoti, kad visko gali atsitikti.

„Visame pasaulyje priekrantė žvejyba yra tokia pati: ir Švedijoje, ir  Danijoje, ir Olandijoje ir t. t., ir visur atsitinka tokių nelaimių“, – sako Vakarų Lietuvos Žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos tarybos pirmininkas.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką