Dabar populiaru
Tiesiogiai
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 02, 14:59

Konkurencinėje kovoje Lietuvos jūrininkams siekiama daugiau kozirių: dabar laimi net latviai

5000 – tiek jūrininkų yra Lietuvos registre. Tačiau jiems vis dar tenka įrodinėti, kad esame jūrinė valstybė, ir įtikinėti, kad kompleksiniai pokyčiai reikalingi ne tik dėl nacionalinės įgulų sudėties laivuose su Lietuvos vėliava, bet ir dėl mokestinės sistemos. Lietuviams tampa sudėtinga konkuruoti net su latviais, kai tenka darbintis trečiųjų šalių vėliavų laivuose.
Laivas Tik prenumeratoriams
Laivas / AFP/ „Scanpix“ nuotr.

Lietuvos jūrininkų sąjunga paruošė Vandens transporto strategijos gaires ir pateikė jas Susisiekimo ministerijai. Šios gairės apima įvairias sritis, kurios aktualios jūrininkams. Tai – trišalis savitarpio supratimo memorandumas tarp laivų savininkų, jūrininkų ir valdžios sektoriaus atstovų; siūloma atkurti Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją Seime; sukurti jūrinių reikalų administraciją. Taip pat gairėse įtvirtintas siekis užtikrinti jūrininkams socialines garantijas ir išmokas už rizikas, kai šie plaukioja karinių veiksmų, piratų rajonuose. Siekiama sutvarkyti klausimą dėl jūrininkų dienpinigių, GPM ir PSD suvienodinimo.

Kaip teigė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas, viliamasi, kad gairės neliks gairėmis ir pavyks sutarti dėl pokyčių, kurie būtini. Kartu viliamasi, kad jūrininko profesija taps dar patrauklesne.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius

A.Kaupas teigė, kad siekiama paankstinti jūrininkams ir pensijos amžių. Tikslas – išleisti jūrininkus užtarnauto poilsio sulaukus 60-ies. Akcentuojama, kad ši profesija – įtempta, reikalaujanti ir fizinės, ir psichinės ištvermės.

„Pokyčiai – būtini“

Tuo metu jūrininkų įdarbinimu besirūpinantys agentai teigia, kad pokyčiai jūrininkų įdarbinimo srityje būtini. 10 metų jūrininkų įdarbinimo agentūroje dirbantis Artūras Truš teigė, kad lietuvių tenka įdarbinti, tačiau „ne per daugiausiai“.

Visai neseniai jis rinko įgulą graikų laivui. Kadangi laivo vėliava – trečiosios šalies, ne ES, lietuviams dėl mokestinių niuansų čia darbintis nėra patrauklu. Taigi tikėtina, kad šioje įguloje lietuvių nebus.

„Lietuviams tenka konkuruoti dėl netobulų įstatymų. 2008–2009-aisiais priimta įstatymo pataisa iškreipia jūrininkų darbo apmokėjimą. Tai yra tiems, kurie dirba ES vėliavos ir ne ES vėliavos šalyse“, – teigė A.Truš, bendrovės „OJ Crew Group“ vadovas.

Štai dirbantys ne ES vėliavų laivuose turi susimokėti kur kas didesnį – 20 proc. siekiantį gyventojų pajamų mokestį (GPM), susimokėti PSD. Tačiau net ir susimokėjęs didelius mokesčius nekaupia lietuviškai pensijai.

Todėl lietuviai jūrininkai prioritetą teikia ES laivams.

„Reikia suprasti esminį skirtumą: jūrininkas praleidžia pusmetį savo gyvenimo jūroje ir grįžęs į krantą nori jaustis patogiai, o ne susimokėti mokesčius už visus metus“, – paaiškina pašnekovas.

Siūlo mokytis iš latvių

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką