Klaipėdos uosto direkcija neseniai skelbė, kad per pirmuosius tris metų ketvirčius krova uoste paaugo 11 proc. palyginus su praėjusiais metais ir jau siekia 28,7 mln. tonų.
Anot L.Rimkaus, krovą labiausiai augino ne nauji kroviniai, o sugrįžęs senasis srautas. Labiausiai prisidėjo „Lifosos“ gamykla.
Uosto kompanijoms nerimą pasėjo žinia apie „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ planus pabranginti tarifus jau kitąmet 10-30 proc., o kai kuriuos ir iki 57 proc. Bendrovių vadovus nustebino tai, kad apie planus kelti tarifus kitiems metams pranešama tik dabar.
„Esame nustebę. Versle taip nedaroma“, – kalbėjo L.Rimkus. Jo svarstymu, padidintais tarifais norima išlaikyti dabar nebenaudojamą geležinkelio infrastruktūrą.
Skaičiuojama, kad dėl šių tarifų Klaipėdos uostas gali netekti apie 1 mln. tonų krovinių. Šie galėtų būti nukreipti į kaimyninius uostus.
„Tikrasis Lietuvos pramonės veidas“
Asociacijos pateiktais duomenimis, lyginant tuos pačius devynis šių ir praėjusių metų mėnesius į uostą geležinkeliais atvežamų krovinių kiekis jau sumažėjo nuo 5,48 iki 4,92 mln. tonų.
„Šis skaičius kelia nerimą. Iš esmės tai tikrasis Lietuvos pramonės veidrodis, nes geležinkelio transportą dažniau renkasi gerai organizuotos pramonės įmonės. Čia yra tikrasis atspindys, dėl ko klausimai apie geležinkelio tarifus yra svarbūs“, – kalbėjo L.Rimkus.
Augo tik importo kryptis nuo 0,794 iki 1,6 mln. tonų.
„Vyksta srauto paskirstymas. Lietuvos pramonė mažėja su savo eksportu ir didėja su importu. Sveikai ekonomikai čia yra signalas, kad kažkas čia ne taip. Lietuva įsigijo labai daug prekių, tokių kaip trąšos, kurioms kitąmet bus didinamas taršos mokestis“, – teigė L.Rimkus. Iš esmės, anot jo, tai siekis įsivežti prekes anksčiau nei jos bus apmokestintos.
„Rygos uostas jau šiandien alternatyva“
KLASCO generalinis direktorius Vitalijus Muštukas teigė, kad krovos augimas nėra tvarus. Pabrangimas transportavimo grandinėje lemtų ir galutinio produkto kainos augimą. „Lietuvos verslas labai kūrybingas, gali surasti, kaip apvažiuoti Klaipėdos uostą. Rygos uostas jau šiai dienai yra alternatyva“, – kalbėjo V.Muštukas.
Atkreiptas dėmesys į kitas Baltijos šalis. Estijoje ketinimas didinti tarifus yra įšaldytas 3 metams, Latvijoje priimtas sprendimas tarifų nedidinti, netgi atleidžiama nuo tam tikrų rinkliavų.
„Kaip asociacijos vadovas manau, kad vystant tam tikrus strateginius klausimus turi būti prognozuojamumas, nuosaikumas. Reikia leisti pramonei dirbti“, – teigė L.Rimkus.
