Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva „Rail Baltica“ projektui nori gauti 165 mln. eurų

Eurai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Eurai
Šaltinis: BNS
0
A A

Transeuropinės geležinkelio vėžės projektui „Rail Baltica“ Lietuva iš Europos Komisijos savarankiškai prašys maždaug 165 mln. eurų paramos. Dar 20-30 mln. eurų bus prašoma per bendrą Baltijos šalių įmonę „RB Rail“, sako susisiekimo ministras.

Tai BNS patvirtinęs Rimantas Sinkevičius teigia, kad Latvijai būtų geriau, jei Lietuva visų pinigų prašytų per Rygoje veikiančią bendrą įmonę, nes tuomet kaimyninė valstybė gautų daugiau pridėtinės vertės mokesčio. Neoficialiomis BNS žiniomis, Latvija dėl tokio Lietuvos noro nerimauja.

„Nematau pagrindo nerimui. Latvijai būtų gerai, kad visi pinigai eitų per bendrą įmonę, nes ji įkurta Rygoje, ir visi PVM grįžtų į Latviją, o mes manome, kad didžioji dalis darbų eitų per „Lietuvos geležinkelius“ ir PVM atitektų mūsų valstybei“, – BNS sakė R.Sinkevičius, kuris ketvirtadienį Vilniuje susitiks su Latvijos kolega Anriju Matisu.

Andriaus Repšio nuotr./Ruože Mauručiai–Jiesia rekonstruojami keturi tiltai, kuriais eina trys geležinkelio linijos. Nuotraukoje – tilto dalies demontavimo darbai.
Andriaus Repšio nuotr./Ruože Mauručiai–Jiesia rekonstruojami keturi tiltai, kuriais eina trys geležinkelio linijos. Nuotraukoje – tilto dalies demontavimo darbai.

Pasak jo, per bendrą įmonę Lietuva prašys lėšų tik trasos projektavimui: „Per bendrą įmonę bus projektavimo darbams, nes manome, kad šie darbai turi būti atlikti bendrai, kad vėliau nebūtų nepatogumų, jeigu visi atskirai projektuos“.

Lietuva pirmajame etape prašys lėšų geležinkelio tiesimui nuo Rokų iki Palemono, žemės paėmimo visuomenės reikmėms bei dalies ruožo elektrifikavimui.

R.Sinkevičius teigė, kad ketvirtadienį su Latvijos transporto ministru aptars ne tik „Rail Baltica“ finansavimo klausimus. Anot jo, bus kalbama ir dėl Europos Sąjungos ketvirtojo geležinkelių paketo, dėl vieningos elektroninės prekybos erdvės ir kitų klausimų.

Iš viso prašys 620 mln. eurų

Paraiška Europos Komisijai turi būti pateikta iki vasario 26 dienos. Lietuva, Latvija ir Estija iš viso prašys maždaug 620 mln. eurų paramos pagal programą CEF (angl. Connecting Europe Facility).

Planuojama, kad „Rail Baltica“ projekto užbaigti 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje nepavyks ir darbai bus baigti tik kitame etape. Pačios statybos, planuojama, prasidės 2019 metais.

Estijos ir Latvijos vyriausybės jau patvirtino savo paraiškas Europos Komisijai, kurios bus teikiamos per bendrą įmonę. Lietuva, pasak R.Sinkevičiaus, neprivalo projektų tvirtinti Vyriausybėje, tačiau su planuojamais darbais ministrai bus supažindinti. Pasak jo, dokumentai jau pateikti Vyriausybei, tad jie gali būti peržiūrėti trečiadienį.

Tikimasi, kad EK finansuos 85 proc. bendros 3,7-5,2 mlrd. eurų vertės projekto kaštų. Planuojama, kad „Rail Baltica“ projekto užbaigti 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje nepavyks ir darbai bus baigti tik kitame etape. Pačios statybos, planuojama, prasidės 2019 metais.

Lietuva jau pradėjusi tiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Bendra pernai rudenį įkurta trijų Baltijos šalių įmonė koordinuos projekto įgyvendinimą nuo Kauno per Vilnių, Rygą iki Talino.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką