Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 14, 20:26

„Lietuvos geležinkelių“ valdyba: įmonės vadovas M.Bartuška turi trauktis iš pareigų

Siekiant deeskaluoti situaciją, „Lietuvos geležinkelių“ valdyba priėmė sprendimą, kad įmonės vadovas Mantas Bartuška turi trauktis iš užimamų pareigų po pereinamojo laikotarpio. Tai žurnalistams antradienio vakarą paskelbė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas. Konkrečios datos, nuo kada M.Bartuška paliks įmonę, jis neatskleidė.
Mantas Bartuška ir Remigijus Šimašius
Mantas Bartuška / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Išeitinės kompensacijos dydis ir, ar M.Bartuškai ji bus išmokėta, kol kas taip pat neatskleidžiama.

Valdyboje sprendimas, kad vadovas turi pasitraukti, priimtas vienbalsiai.

Anot K.Šliužo, artimiausiu metu valdyba kartu su bendrovės vadovybe imsis ruošti planą, padėsiantį užtikrinti verslo tęstinumą. Jis negalėjo įvardinti tikslios datos, kada „Belaruskalij“ trąšas vežantys traukiniai nebevažiuos per Lietuvą.

Labiausiai tikėtinas scenarijus yra balandžio 1 d., kadangi tuomet įsigalios naujos, gruodį priimtos JAV sankcijos. Jos palies „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoją „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK).

„Ko gero, tai yra ta data, po kurios būtų itin sunku bet kokiam žaidėjui vykdyti vežimą, nes nepamirškime, kad vežimo paslaugą gali teikti ne tik „Lietuvos geležinkeliai“, – sakė K.Šliužas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Šliužas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Šliužas

Valdybos pirmininkas užsiminė, kad jeigu teisiniai sprendimai dėl sankcijų vyks tik „Lietuvos geležinkelių“ lygmenyje, yra didelė tikimybė, kad krovinių vežimą gali perimti kitos pervežimo įmonės.

Jis teigė, kad Lietuvoje yra mažiausiai viena įmonė, kuri turėtų pajėgumų tuo užsiimti, nors jos neįvardijo. K.Šliužo teigimu, jeigu sankcijos būtų priimtos valstybės ar ES lygiu, galimybė pakeisti „Lietuvos geležinkelius“ kitu vežėju būtų maža arba beveik neįmanoma.

„Vienų „Lietuvos geležinkelių" sprendimas situacijos nepakeistų“, – sakė K.Šliužas.

Avansus sunku grąžinti dėl „pasikeitusių aplinkybių“

Kaip informavo pati valdyba, apie „Lietuvos geležinkelių“ priimtą avansinį mokėjimą ji sužinojo lapkričio 16 dieną, tačiau sprendimas jį grąžinti buvo priimtas gruodžio 7 d., t. y. diena prieš įsigaliojant sankcijoms.

Paklaustas, kaip vertina kelių savaičių delsimą grąžinti iš „Belaruskalij“ gautus pinigus, K.Šliužas teigė, kad avanso grąžinimas iš karto potencialiai galėtų būti traktuojamas kaip atsisakymas vykdyti sutartį ir tai užtrauktų nemažą žalą įmonei.

Jis patikslino, kad gruodžio 8 d. rytą įvyko susitikimas su premjere, dviem ministrais ir „Lietuvos geležinkelių“ įmonės vadovu. Politikai buvo informuoti, kad aiškaus pagrindo grąžinti avansą, kuris nebūtų interpretuojamas kaip įsipareigojimų nevykdymas, nėra.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./„Belaruskalij“ vagonų sąstatas su trąšų kroviniu Stasylų (Šalčininkų r.) geležinkelio stotyje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./„Belaruskalij“ vagonų sąstatas su trąšų kroviniu Stasylų (Šalčininkų r.) geležinkelio stotyje

„Buvo patikinimas, kad toks teisinis pagrindas atsiras artimiausiu metu ir remiantis tuo, iš esmės, buvo daromas mokėjimas atgal, avanso grąžinimas. Po savaitgalio mes pamatėme naują įstatymo projektą. Sudėjus viską į priežastinį ryšį, galima teigti, kad buvo imtasi priemonių tam teisiniam pagrindui sukurti“, – kalbėjo jis, pripažindamas, kad toks žingsnis yra teisiškai rizikingas, bet atitinkantis politinę kryptį.

Jis pridūrė, kad jeigu bendrovei pavyks rasti techninį sprendimą, avansai bus grąžinti, tačiau kol kas ji tokių priemonių neturi ir nežino.

K.Šliužas: pritrūko aiškaus teisinio pagrindo

Valdybos pirmininkas teigė, kad antradienio posėdyje buvo kalbama apie susisiekimo ministro prašymą įvertinti situaciją ir įmonės žingsnius „Belaruskalij“ tranzito kontekste.

„Mūsų išvada, išklausius įmonės vadovų, yra ta, kad tokia rizikinga situacija susidarė dėl to, kad net ir šiai dienai yra pakankamai didelis neatitikimas tarp politinės valios ir teisinių instrumentų ją įgyvendinti“, – sakė valdybos pirmininkas.

Jis pridūrė, kad geriausias aiškumo, vienareikšmiškumo instrumentas būtų ES sankcijos – jei sankcijos būtų priimtos ES lygmeniu, tokia situacija, K.Šliužo teigimu, nebūtų susidariusi. Lietuvos teisė taip pat galėjo būti papildomas instrumentas, leidęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovams aiškiau sekti sankcijų politiką.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Lietuvos geležinkeliai“ logotipas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Lietuvos geležinkeliai“ logotipas

„Trečias lygmuo – pats įmonės lygmuo, kokie instrumentai yra įmonės vadovybės rankose. Čia ir vyko didžioji diskusija“, – kalbėjo K.Šliužas.

Valdyba laikosi pozicijos, kad bendrovės „Belaruskalij“ krovinių srautas per Lietuvos teritoriją gali būti sustabdytas tik turint tam tvirtą teisinį pagrindą. Šiuo metu, remiantis Lietuvos ir JAV teisininkų išvadomis, šis pagrindas nėra pakankamas.

„Galime užtikrinti, kad krovinių srautas bus sustabdytas iškart, kai tam reikalingas teisinis pagrindas bus sukurtas“, – teigiama „Lietuvos geležinkelių“ išplatintame pranešime.

Valdybos pirmininkas teigė, kad iš tų įrodymų ir dokumentų, kurie valdybai buvo pateikti ir prieinami, matyti, kad įmonės vadovų prioritetas buvo finansinių rizikų minimizavimas.

„Turint omenyje, kad tai yra pakankamai sudėtinga, didelės vertės sutartis, galimybė būti apkaltintam nevykdant sutarties gali turėti ryškias finansines pasekmes“, – pabrėžė K.Šliužas.

Jis pridūrė, kad priimti sprendimai turėjo reputacinių rizikų.

Be K.Šliužo, „Lietuvos geležinkelių“ valdyboje dirba nepriklausomi valdybos nariai Eugenijus Preikša, Aurimas Vilkelis, Bernardas Guillelmonas, Dalia Andrulionienė. Buvusį valdybos pirmininką Romą Švedą ir Agnę Ameliją Mikalonę į valdybą delegavo Susisiekimo ministerija.

Dėl valdybos ir jos pirmininko tolesnio darbo šiame posėdyje nebuvo svarstoma.

Valdyba apie situaciją buvo informuota nuo rugpjūčio

Skelbiama, kad įmonės valdyba „Belaruskalij“ krovinius iš ilgalaikių strateginių planų pašalino dar spalį, be šių krovinių suplanuotas ir kitų metų „Lietuvos geležinkelių“ grupės biudžetas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Bartuška
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Bartuška

Valdyba dar rugsėjo 28 dieną M.Bartuškos teiravosi, ar „Lietuvos geležinkeliai“ bendravo su „Belaruskalij“ dėl galimybės atsiskaityti avansu. M. Bartuška atsakęs, kad apie tai bus kalbama spalio mėnesį. Įmonės vadovas informavo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ bendrauja su įvairiais bankais dėl atsiskaitymų galimybės po JAV paskelbtų sankcijų įsigaliojimo datos.

Lapkričio 16 dieną M. Bartuška valdybai pranešė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutarties su „Belaruskalij“ pakeitimą dėl avansinių mokėjimo sąlygų. „Belaruskalij“ jau buvo sumokėjusi avansinius mokėjimus už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.

Gruodžio 7 dieną valdyba pritarė iš „Belaruskalij“ gautų patvirtintų avansinių mokėjimų grąžinimui pagal sutartį už vežimus po gruodžio 31 dienos.

Kaip jau minėta, gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms kai kurioms Baltarusijos įmonėms, tarp jų ir „Belaruskalij“, šios įmonės trąšų tranzitas per Lietuvą vis dar vyksta. Techniškai verslo santykiai tarp šių Lietuvos ir Baltarusijos įmonių yra įmanomi – „Lietuvos geležinkelių“ atstovai tvirtina, kadangi juose nedalyvauja JAV subjektai, be to, atsiskaitoma ne JAV doleriais, o eurais.

Tai „Lietuvos geležinkeliams“ patikslino ir sankcijas įvedęs JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).

Luko Balandžio / 15min nuotr./Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkte tikrinami „Belaruskalij“ vagonai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkte tikrinami „Belaruskalij“ vagonai

Artėjant gruodžio 8 d., kai turėjo įsigalioti JAV sankcijos, buvo viešai buvo prasitarta, kad kroviniai kurį laiką dar judės per Lietuvą. Atėjus sankcijų įvedimo dienai ir kilus politiniam pasipiktinimui, šis klausimas dar kartą buvo iškeltas. Tuomet buvo patikslinta, kad „Belaruskalij“ sumokėjo avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Bendrovės vadovo M.Bartuškos teigimu, apie tai vėliausiai iki lapkričio pabaigos buvo informuotos Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos, tačiau tiek susisiekimo ministras Marius Skuodis, tiek užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė neturėję visos informacijos apie šią situaciją.

Vėliau „Lietuvos geležinkelių“ atstovai tvirtino, kad avansą norėjo grąžinti, tačiau to neleido padaryti „Belaruskalij“ aptarnaujantis Rusijos VTB bankas. Už sausį ir vasarį iš viso gauta apie 10 mln. eurų – šiuos pinigus, skelbta, ruošiamasi grąžinti, jeigu bus rasta būdų, kaip tai padaryti.

Premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad šis mokėjimas turėjo atsidurti vyriausybinės komisijos, vertinančios, ar sandoriai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, akiratyje. Vis dėlto „Lietuvos geležinkelių“ atstovai argumentuoja, kad pakeitimai dėl mokėjimų sutartyje „nebuvo esminiai“.

„Pakeitimas dėl išankstinių atsiskaitymų yra neesminis, dėl to nebuvo kreiptasi į komisiją. Juolab, kad šiuo pakeitimu buvo mažinamos rizikos bendrovei, o ne didinamos“, – naujienų agentūrai BNS antradienį sakė įmonės atstovas Mantas Dubauskas.

Ministras M.Skuodis įvertinti M.Bartuškos vadovavimą įmonės valdybos paprašė penktadienį.

„Pagal sutartį avansas su „Lietuvos geležinkeliais“ turėjo būti derintas ir netikėtai įkristi į sąskaitas negalėjo. Aš neįsivaizduoju, kaip jis galėjo įkristi“, – ministrą cituoja BNS.

Pats M.Skuodis premjerei Ingridai Šimonytei yra įteikęs atsistatydinimo pareiškimą. Atsistatydinimo pareiškimą yra parašęs ir užsienio reikalų ministras G.Landsbergis. Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sakė svarstanti ir visos Vyriausybės atsistatydinimo galimybę. Savo sprendimą ji žadėjo pranešti antradienio vakarą. Vakar iš Seimo I.Šimonytė išvyko nieko nekomentavusi, ji nori pirma susipažinti su „Lietuvos geležinkelių“ valdybos sprendimu.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką