Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 21, 10:40

Lietuvos oro uostų prognozė: srautai toliau atsistatinės, tačiau pigesnių bilietų tikėtis neverta

Pernai Lietuvos oro uostuose daugėjo tiek maršrutų, tiek keleivių ir jau kitąmet galima tikėtis pasiekti 2019 m. lygį. Nuoseklaus augimo kryptis prognozuojama ir šiais metais, tačiau augs ne tik oro uostų skrydžių rodikliai, bet ir kelionių kainos. Tokių bilietų kainų, kokios buvo 2021 m. tikėtis nebeverta – aviakompanijų kaštus smarkiai didina augančios degalų kainos ir infliacija.
Lėktuvai
Lietuvos oro uostai / 123RF.com nuotr.

Pirmąjį 2021 pusmetį per Lietuvos oro uostus skrido 479 tūkst. keleivių, o antrąjį pusmetį – apie 2 mln. keleivių. Antrasis pusmetis, pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, viršijo ir optimistiškiausias prognozes. „Tai rodo, kad aviacija yra sparčiai pasiruošusi atsistatyti“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė jis.

Pernai Lietuvos oro uostuose jau buvo atstatyta 80 proc. 2019 m. skrydžių skaičiaus. A.Stikliūno teigimu, tai rodo, kad Lietuvos rinka yra stabili ir pasiruošusi atsistatyti. 2022 m. pabaigoje tikimasi maksimaliai priartėti prie 2019 m. skrydžių skaičiaus. Tiesa, visiškas keleivių skaičiaus grįžimas prognozuojamas tik 2023 m.

Iš viso per metus keleivių skaičius didėjo 37 proc., skrydžių – 15 proc. Krovinių kiekio didėjimas buvo minimalus – apie 3 proc.

Martyno Jaugelavičiaus nuotr./Aurimas Stikliūnas
Martyno Jaugelavičiaus nuotr./Aurimas Stikliūnas

Bendras krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose padidėjo beveik trečdaliu. Šiuo metu iš visų trijų Lietuvos oro uostų galima skristi 94 kryptimis. Tai geresnis rezultatas ir už priešpandeminius 2019-uosius, kai keliautojai galėjo rinktis tarp 92 krypčių.

Praėjusiais metais augo ir vidutinis lėktuvo užpildymo rodiklis – žemų kaštų oro bendrovių lėktuvai vidutiniškai užpildydavo 61 proc. vietų, o tradicinių oro bendrovių – 46 proc.

Populiariausiomis kryptimis išlieka Londonas, Frankfurtas ir Kopenhaga, populiariausiais vežėjais „Ryanair“ ir „Wizzair“. Šios dvi įmonės aptarnauja daugiau nei 50 proc. visų skrydžių.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Lėktuvų stebėjimas Vilniaus oro uoste
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Lėktuvų stebėjimas Vilniaus oro uoste

Vis dėlto aviakompanijų Lietuvos oro uostuose sumažėjo nuo 15 iki 13. Viena to priežasčių – dėl įvestų sankcijų į Lietuvos oro uostus nebeskraido nacionalinis Baltarusijos oro vežėjas „Belavia“.

„Dėl geopolitinių priežasčių keli vežėjai nevykdo skrydžių, bet kitos bendrovės sugrįžo į oro uostus ir sėkmingai vykdo veiklą. 2022 m. į Lietuvos oro uostus ateis trys nauji vežėjai“, – kalbėjo A.Stikliūnas.

Daugės krypčių, tačiau brangs ir bilietai

Lietuvos oro uostų atstovų prioritetais 2022 m. išliks esamų bazinių oro bendrovių veiklos skatinimas ir naujų pritraukimas, skrydžių skatinimo priemonių paketo atnaujinimas ir naujų priemonių diegimas.

Taip pat bus vykdomas atvykstamojo srauto skatinimas, bendradarbiaujant su šalies institucijomis.

Žadamos 6 naujos kryptys iš Vilniaus: keleiviai galės pasiekti Ciurichą, Jerevaną, Bergeną, Odesą, Antaliją ir Sankt Peterburgą.

Taip pat planuojama dažniau skraidyti į Frankfurtą, Varšuvą, Rygą, Briuselį, Helsinkį ir Stokholmą.

Kaunui bus pridėta nauja kryptis į Briuselį, o Palangai – į Kijevą. Iš pajūrio oro uosto 2022 m. bus skraidoma į Rygą ir Londoną.

Prognozuojama, kad 2022 m. bus aptarnauta apie 4,2 mln. keleivių, kas sudarys apie 70 proc. 2019 m. keleivių srauto.

Praėjusiais metais aviacijos sektoriui įtaką darė ne tik pandemija, tačiau ir jos netiesiogiai sukelta infliacija, taip pat didėjančios degalų kainos. Tai greičiausiai lems, kad šiais metais už keliones mokėsime brangiau.

„Dėl didėjančios ir infliacijos ir degalų kainų tikėtis tokių pačių kainų kaip 2021 m. neverta. Kitais metais dar sparčiau atsistačius paklausai tikėtinas kainų augimas“, – komentavo A.Stikliūnas.

Jis pridūrė, kad aviacijoje naudojamo kuro kainos padidėjimas per 2021 m. sudarė buvo 30 proc., o viso skrydžio kaštų degalų kainos gali sudaryti ir 50 proc.

„Žinoma, konkurencija tarp oro bendrovių išlieka, bet didžiausios prielaidos, kodėl kainos auga yra infliacija, degalų kainų didėjimas. Auga ir žmogiškųjų resursų kainos“, – aiškino jis.

Aviabendrovės prognozuoja, kad iki pandeminiai finansiniai srautai atsistatys bene vėliausiai – tik apie 2025 m.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką