Žemų sąnaudų bendrovės „Vueling“ lėktuvai iš Vilniaus į Barseloną šią vasarą tepakilo tris kartus. Nors už naująjį reguliarų reisą į Katalonijos sostinę iš biudžeto buvo skirta 50 tūkstančių eurų. Tiek kompanija „Vueling“ gavo iš Maršrutų plėtros fondo. Iš biudžeto skiriami pinigai kompanijomis, kurios galėtų pritraukti daugiau turistų į Lietuvą.
Laikas – itin nepatogus
Lietuvos pasiekiamumo tikrai nepagerins viena žemų sąnaudų bendrovė, į Lietuvą keleivius atskraidinanti naktį, – sakė Ž.Gavelienė.
Tūkstančių eurų skyrimas bendrovei „Vueling“ turizmo ekspertams iškart pasirodė keistas. Pirmiausia dėl to, kad šia kryptimi iš Vilniaus tris kartus per savaitę keleivius skraidina kita žemų kaštų bendrovė „Ryanair“. Iš Vilniaus į Barseloną kyla ir „Wizzair“ lėktuvai.
Be to, „Vueling“ turistus iš Barselonos į Vilnių skraidino 23.30 val, o atgal lėktuvas kilo 4 valandą ryto.
Turizmo verslo ekspertai iškart suabejojo, ar tokie skrydžių laikai galėtų pritraukti turistų iš Ispanijos. Negana to, buvo numatytas tik vienas skrydis per savaitę.
Ir tai dar ne viskas. Barselonos kryptimi skraido ir „Small Planet Airlines“, už tai taip pat gavusi pinigų iš Maršrutų plėtros fondo.
Tačiau pernai Vilniaus oro uosto direktorius Artūras Stankevičius sakė tikintis, kad „Vueling“ neapsiribos vienu maršrutu ir ateityje plės veiklą Lietuvoje.
Su pinigais dar neatsisveikina
Nepaisant to, pinigai už naują reisą į Barseloną bendrovei „Vueling“ buvo skirti. Birželio pabaigoje pradėjusi skrydžius į Barseloną, nuo liepos 19 dienos įmonė juos nutraukė taip nieko ir nepaaiškinusi. Nei Vilniaus oro uosto, nei Susisiekimo ministerijos vadovybė nežinojo priežasčių, kodėl ispanai taip staigiai apsigalvojo. Tik vėliau paaiškėjo, kad kompanija turi keblumų Barselonos oro uoste. Keleiviams pažadėta grąžinti pinigus už įsigytus bilietus.
Tačiau koks likimas tų 50 tūkstančių eurų?
„Sumokėti pinigai tikrai bus grąžinami, šiuo metu vyksta procedūros, pagal kurias derinami grąžinimo veiksmai. Konkretaus laiko, kada lėšos bus grąžintos, pasakyti negalime“, – 15min teigė valstybės įmonės Lietuvos oro uostai Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė.
Pasirodžius 15min publikacijai, į redakciją paskambino Lietuvos oro uostų komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitienė, kuri informavo, kad "Vueling"' pinigai esą jau pasiekė. Tačiau 15min to įrodymų neturi.
Geriau remti stambiuosius?
Tačiau turizmo rinkos ekspertai mano, kad Lietuvai reiktų pinigais vilioti stambiuosius žaidėjus, tradicines aviakompanijas, kurios vykdytų jungiamuosius skrydžius. „Lietuvos pasiekiamumo tikrai nepagerins viena žemų sąnaudų bendrovė, į Lietuvą keleivius atskraidinanti naktį. Reikia pritraukti tokias bendroves kaip „Alitalia“, „British Airways“, – sakė Lietuvos turizmo rūmų vadovė Žydrė Gavelienė.
Sunku pasakyti, ar „British Airways“ susigundytų Lietuva net ir už pinigus. Šiuo metu į Londono oro uostus iš Lietuvos kasdien skrenda iki penkių lėktuvų, tad britų gigantui įsiterpti į Lietuvą būtų sunku, bet jei būtų pažadėtas Hitrou oro uostas. To pageidautų tiek verslininkai, tiek turistai, keliaujantys iš Lietuvos.
Atriekta milijonas eurų
Iš Maršrutų plėtros fondo atriekta milijonas eurų. Lietuvos oro uostų vadovo įsakymu, SAS skirta 100 tūkst. eurų, „Air Baltic“ – 200 tūkst. (už skrydžius į Berlyną ir Paryžių), po 200 tūkst. – „Wizz Air“ ir LOT, 113,6 tūkst. – „Germania“ (už skrydį į Ciurichą), 100 tūkst. – „Belavia“ (skrydis iš Vilniaus į Minską), „Vueling“ – 50 tūkst. „Small Planet Airlines“ – 50 tūkst. eurų (didesnis dažnis skrydžių į Barseloną).
Ar pinigai paskirstyti teisingai? Ž.Gavelienės manymu, didesnė naudą būtų, jei būtų priviliotas aviacijos gigantas, už tai skiriant didesnę sumą.
„Geriau pritraukti vieną vežėją nei keletą smulkių“, – įsitikinusi Turizmo rūmų vadovė. Pasak jos, gerai, kad Lietuva turi fondą, skirtą pritraukti vežėjus ar paremti skrydžius.
„Tačiau reiktų labai atidžiai naudoti pinigus orientuojantis į tradicinius vežėjus“, – sakė Ž.Gavelienė.
