Milijoninio konteinerio link: „Klaipėdos Smeltės“ ambicijos tampa realybe

Metų eksportuotojos apdovanojimas didelių Lietuvos įmonių grupėje bei Klaipėdos pramonininkų asociacijos atsakingo verslo konkurse pelnytas įvertinimas už rūpestį darbuotojais – tokie buvo jūrų krovinių kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ 2025-ieji.

„Praėję metai buvo patys geriausi, bet ir patys įtempčiausi. Savo biudžete tokių skaičių neplanavome – konteinerių krova išaugo 43 proc. Tokie skaičiai gali atrodyti lyg iš fantastikos srities. Tačiau, jei pažvelgtume į 2022-uosius ir palygintume juos su 2021-aisiais, augimas tada siekė net 51 proc.“, – teigė „Klaipėdos Smeltės“ vadovas Rimantas Juška.

Fotopolis.lt/Rimantas Juška, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius

Žengia „milijoniniu ritmu“

Praėjusiais metais „Klaipėdos Smeltė“ perkrovė 825 tūkst. TEU. Planuota, kad šiemet bendrovė perkraus 960 tūkst TEU, tačiau pirmųjų keturių mėnesių krovos tendencijos rodo, kad realybė gali pranokti prognozes ir "Klaipėdos Smeltė" gali perkrauti daugiau nei 1 mln. TEU

„Pirmasis šių metų ketvirtis rodė, kad judame milijoniniu tempu. Palyginti su praėjusiais metais, fiksuojamas 16 proc. augimas. Labiausiai išsiskyrė kovas. Tačiau balandis ir gegužė, kurie anksčiau būdavo pikiniai mėnesiai, šiemet buvo nuosaikesni“, – kalbėjo R. Juška.

Anot jo, apie 57 proc. krovinių sudarė vadinamasis transšipmentas – atgabenti kroviniai, kurie neiškraunami į sausumą, o paskirstomi į kitus laivus. Likusieji kroviniai buvo skirti vietos įmonėms.

„Tai reiškia, kad Lietuvos pramonė vis dar auga. Konteineriais gabenamos žaliavos, plataus vartojimo prekės. Per parą mes priimame arba išleidžiame apie 400 vilkikų, kurie atvažiuoja ir išsiveža Lietuvos rinkai skirtus konteinerius. Tai jau tikrai nemaži skaičiai“, – teigė „Klaipėdos Smeltės“ vadovas.

Praėjusiais metais ši Klaipėdos uoste veikianti bendrovė perkrovė apie 180 tūkst. TEU konteinerių, susijusių su Lietuvos rinka.

Sėkmė – greitas ir tikslus darbas

„Klaipėdos Smeltė“ pelnė pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir yra įvardijama kaip viena geriausių konteinerių terminalų tinklo „Terminal Investment Limited Sarl“ (TIL) kompanijų.

331 darbuotoją turinti bendrovė nuolat konsultuoja kitų terminalų specialistus. Klaipėdiečiai savo patirtimi dalijosi su terminalais Neapolyje, Venecijoje, Um Kasre (Irakas), Lomėje (Togo Respublika), Santose (Brazilija) bei Namibijoje.

„Nuo to, kokie buvome ir kokie esame dabar, nuėjome ne mažais žingsneliais, o šuoliavome septynmyliais žingsniais“, – džiaugėsi R. Juška.

Geopolitiniai iššūkiai palietė ir Klaipėdos uostą. Dėl degalų kainų šuolio ir krizės Hormūzo sąsiauryje laivai mažina greitį, taip taupydami degalų sąnaudas. Dėl to terminalams tenka dar greičiau aptarnauti laivus ir padėti mažinti bendrus kaštus.

„2012 metais, kai pasirodė pirmieji 14 tūkst. TEU talpos okeaniniai laivai, jų greitis siekė apie 22 mazgus. Dabar situacija pasikeitė – krovinių gabenimo kainos sumažėjo, todėl stengiamasi mažinti greitį, nes taip mažėja degalų sąnaudos. Skaičiuojama, kad sumažinus greitį keturiais mazgais, degalų sąnaudos gali sumažėti net 30 proc. O kada kompanijos uždirba pinigus? Kai laivas plaukia. Todėl krovos greitis turi būti optimizuotas“, – teigė R. Juška.

Praėjusiais metais buvo dienų, kai „Klaipėdos Smeltės“ teritorijos užpildymas konteineriais siekė 90 proc. Konteineriai judėjo sparčiai, o transšipmento laikas buvo trumpesnis nei 10 dienų.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Konteinerių Terminalas „Klaipėdos Smeltė“

Ambicing planai septyneriems metams

Įvertinus dabartinę „Klaipėdos Smeltės“ valdomą teritoriją ir išvystytas krantines, skaičiuojama, kad per metus maksimaliai čia būtų galima perkrauti apie 1,2 mln. TEU krovinių.

Tokie pajėgumai galėtų būti pasiekti per dvejus metus.

„Mes nestovime vietoje ir turime savo plėtros planus. Turime neišvystytų krantinių, kurios tebėra tokios būklės kaip prieš 35 metus. Tokių krantinių turime apie 400 metrų. Šiuo metu dirbame ties 650 metrų krantine. Jeigu išvystytume visą jos ilgį, turėtume nebe penkis, o 10–11 konteinerių krovos kranų. Skaičiuojame, kad mūsų pajėgumai tada galėtų išaugti iki 2 mln. TEU per metus. Toks yra mūsų septynerių metų planas“, – pasakojo „Klaipėdos Smeltės“ vadovas.

Pastaraisiais metais bendrovė įgyvendino nemažai pokyčių – atsisakė konteinerių remonto paslaugų bei lengvųjų automobilių iš JAV krovos.

Pokyčius, anot R. Juškos, lėmė ir socialiniai veiksniai.

„Pagrindiniai automobilių pirkėjai yra ukrainiečiai. Jie tai gali, tai negali atvykti pasiimti krovinio. Pernai, kai pradėjome artėti prie milijono TEU ribos, įvertinome, kad pajamos iš automobilių krovos mažėja. Todėl nusprendėme teritoriją naudoti krovinių sandėliavimui. Taip pat matėme ir socialines problemas – atvykę ukrainiečiai dažnai gyvendavo automobiliuose, juos statydavo gyventojų kiemuose. Esame arti gyvenamųjų teritorijų, todėl įvertinome visus šiuos specifinius veiksnius“, – paaiškino bendrovės vadovas.

Likusi tuščia aikštelė dabar naudojama tuštiems konteineriams sandėliuoti. Konteinerių stirtos taip pat veikia kaip triukšmą slopinančios sienelės.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Konteinerių Terminalas „Klaipėdos Smeltė“

Pirmieji Lietuvoje turės savo 5G ryšį

Šių metų sausį „Klaipėdos Smeltė“ tapo pirmąja privačia bendrove Lietuvoje, gavusia licenciją diegti privatų 5G ryšį, skirtą tik įmonės veiklai.

Jau pakloti optiniai kabeliai, užsakyta įranga, kuri Klaipėdą turėjo pasiekti dar gegužę.

„Kodėl to prireikė? Bendrovės įrangos valdymui reikalingi didžiuliai informacijos srautai. Kuo daugiau krauname, tuo daugiau informacijos reikia. Dėl konteinerių susidaro vadinamosios šešėlinės zonos, kuriose ryšys neveikia. Sukursime papildomas atramas 5G ryšiui, todėl apie 95 proc. teritorijos bus padengta ryšiu“, – aiškino R. Juška.

5G ryšys padės optimizuoti krovos darbus ir leis dar sparčiau aptarnauti atplaukiančius laivus.

Ekonomistė: „Tai rodo ir Klaipėdos uosto įvertinimą“

Klaipėdos universiteto Vadybos ir ekonomikos katedros lektorė doktorantė Henrika Ruginė teigė, kad krovinių transšipmento apimtys rodo ne tiek aktyvią tarptautinę prekybą, kiek gerai vertinamą Klaipėdos uosto veiklą.

„Pirmiausia tai yra įvertinimas ir valstybei – sukuriama daugiau darbo vietų, sumokama daugiau mokesčių. Džiugu dėl uosto, kad pavyksta pritraukti krovinių ir jų srautai didėja, tačiau nenorėčiau to sieti su gerėjančia mūsų šalies ekonomika. Jei dalis prekių lieka vietinėje rinkoje, tai yra įprasta vartojimo grandinės dalis“, – paaiškino H. Ruginė.