Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad, žvelgiant į praėjusį, daug naujovių atnešusį laikotarpį, pokytis yra ne vien technologinis – pasikeitė ir pats darbo principas.
„Anksčiau krovinio deklaracija turėdavo fiziškai patekti į muitinę, tuomet į krovos bendrovę, pas ekspeditorių, į Maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Viskas buvo tikrinama rankiniu būdu, reikėdavo laukti pusę paros ar ilgiau, kol visi procesai bus suderinti“, – prisimena jis.
Tuo metu uosto darbas buvo paremtas fiziniais dokumentais ir rankiniu tikrinimu. Kroviniai atvykdavo geležinkeliu, o su jais keliaudavo dokumentų paketai, kurie turėdavo būti patikrinti skirtingose institucijose.
„Buvo labai daug rankinio darbo, daug popierių, daug laukimo ir didelė klaidų tikimybė. Agentas kartais pravažiuodavo apie šimtą kilometrų per dieną vien tam, kad suvežiotų vieno laivo dokumentus tarp terminalų ir institucijų“, – prisimena A.Latakas.
Buvo labai daug rankinio darbo, daug popierių, daug laukimo ir didelė klaidų tikimybė.
Pirmieji didesni pokyčiai, uosto vadovo teigimu, prasidėjo automatizavus dalį terminalų procesų. A.Latakas pamena, jog maždaug 1999–2000 m. viename iš terminalų atsirado operatorinė, iš kurios buvo valdomi kranai ir kita technika, tad tuo metu tai atrodė kaip technologinis proveržis.
Tapo tiltu kuriant vieno langelio sistemą
Vis dėlto didžiausias lūžis įvyko pradėjus kurti bendrauostines informacines sistemas. 2006 m. pradėta diegti krovinių ir prekių informacinė sistema, tapusi pagrindine uosto duomenų platforma. A.Latakas neslepia, jog pradžioje tarp naudotojų būta skepsio, tačiau ilgainiui būtent ši platforma tapo pagrindu vieno langelio sistemos įdiegimui.
„Šiandien krovinys dar neatvykęs į uostą jau yra matomas sistemoje – žinoma, kada jis bus, koks tai krovinys, kokie dokumentai reikalingi. Visi duomenys automatiškai perduodami visoms grandims, todėl kiekviena institucija gali veikti daug greičiau ir tiksliau“, – sako Klaipėdos uosto vadovas.
Sistema sujungė skirtingas grandis – muitinę, geležinkelius, laivų sistemas, krovos bendroves, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir kitas institucijas. Visi duomenys pradėjo judėti automatiškai, o kiekviena institucija mato jai reikalingą informaciją toje pačioje platformoje.
„Ekspeditorius, įkėlęs duomenis, praktiškai juos paskleidžia visiems proceso dalyviams. Muitinė gali iš karto įvertinti riziką ir nuspręsti, ar reikia fizinės patikros. Jeigu rizikos nėra, krovinys juda toliau taupant laiką ir išvengiant nereikalingų sustojimų“, – aiškina A. Latakas.
Tai reiškia ne tik greitesnius procesus, bet ir didesnį patogumą paslaugų naudotojams – mažiau laukimo, mažiau biurokratijos.
Laivų informacinė sistema
Lygiagrečiai vystytos ir laivų informacinės sistemos. Jose kaupiami duomenys apie laivus, jų įgulas, techninius parametrus, krovinius ir atsargas. Šios sistemos susietos su tarptautiniais registrais, tad informacija yra nuolat tikrinama ir atnaujinama.
Be pagrindinių sistemų, uoste atsirado ir papildomi skaitmeniniai sprendimai. Geografinės informacijos sistemos leidžia realiu laiku matyti visą uosto infrastruktūrą – krantines, gylius, hidrografinius ženklus, navigacinę informaciją.
A.Latakas išskiria ir vadinamąjį „uosto dvynio“ („Port Twin“) sprendimą – skaitmeninį modelį, kuris leidžia realiu laiku stebėti situaciją uoste, analizuoti kamerų, hidrometeorologinių sistemų bei laivų duomenis ir modeliuoti ateities scenarijus. Pasak jo, ši sistema leidžia ne tik stebėti dabartinę situaciją, bet ateityje leis prognozuoti laivų eismą, planuoti infrastruktūros pokyčius ar atlikti įvairias simuliacijas.
Be „PilotLink“ sistemos savo kasdienio darbo kovido pandemijos metu nebeįsivaizdavo uosto locmanai. Ši sistema jiems padeda efektyviau valdyti laivų judėjimą ir dalį procesų atlikti nuotoliniu būdu. Šios sistemos leidžia planuoti laivų įvedimą į uostą, didina saugumą ir padeda greičiau priimti sprendimus.
5G proveržis
Svarbiu etapu tapo Klaipėdos uoste tapo ir privataus 5G ryšio diegimas, kuris užtikrina greitį, saugumą ir leidžia plėsti automatizaciją.
„Privatus 5G tinklas svarbus ne tik dėl greitesnio duomenų perdavimo, bet ir dėl sistemos patikimumo bei galimybės ateityje diegti dar daugiau automatizuotų sprendimų“, – pabrėžia A.Latakas.
Privatus 5G tinklas svarbus ne tik dėl greitesnio duomenų perdavimo, bet ir dėl sistemos patikimumo bei galimybės ateityje diegti dar daugiau automatizuotų sprendimų.
Pažangūs pokyčiai neišvengiamai įvyko pačiuose terminaluose. Juose veikia skaitmeninė vartų kontrolė – transporto priemonės atpažįstamos automatiškai, o duomenys apdorojami be žmogaus įsikišimo. Konteinerių judėjimas taip pat valdomas sistemomis, kurios optimizuoja jų išdėstymą, leidžia tiksliai nustatyti, kur konteinerį padėti ir kada jį reikės paimti, taip sumažinant papildomų perkrovimų poreikį ir taupant laiką.
Erdvė dirbtiniam intelektui
Į pagalbą pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas. Jis naudojamas prognozuojant bangų aukštį, sroves, vėjo kryptį, vandens lygį, padeda identifikuoti objektus akvatorijoje ir vertinti taršą.
„Dirbtinis intelektas šiandien padeda prognozuoti, analizuoti ir greičiau priimti sprendimus“, – teigia A.Latakas.
Tačiau jis pabrėžia, kad dirbtinis intelektas uoste nėra suvokiamas kaip grėsmė žmogui.
„Mes šiandien nematome galimybės, kad dirbtinis intelektas galėtų pakeisti žmogų. Tai yra tiesiog įrankis, leidžiantis darbą atlikti greičiau, tiksliau, saugiau ir efektyviau“, – sako jis.
Pasak uosto vadovo, technologinis pamatas šiandien jau sukurtas, tačiau sistemos nuolat tobulinamos. Didelis dėmesys skiriamas saugumui, sankcijų kontrolei, laivų ir krovinių stebėsenai. Dirbtinis intelektas padeda analizuoti duomenis bei greičiau identifikuoti galimas rizikas.
