Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 7d. 11:18

Pandemija ir atėmė, ir davė: Klaipėdos uostas perkrovė neregėtą kiekį krovinių

Klaipėdos uostas
Uosto nuotr. / Klaipėdos uostas

Nepaisant pandemijos ir neįprastų visam pasauliui 2020-ųjų, Klaipėdos uostas džiaugiasi rekordiniais metais, pranokusiais lūkesčius. Pernai uoste perkrauta daugiau kaip 47, 7 mln. tonų krovinių – augo trąšų krova, dėl pandemijos smuko naftos krovos apimtys ir konteinerinė krova. Metų būta neįprastų ir kita prasme – uostamiestyje neapsilankė nė vienas kruizinis laivas.

„Metai buvo fantastiniai“, – sako Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, apžvelgdamas prabėgusių metų rezultatus. Ketvirtadienį direkcija surengė nuotolinę spaudos konferenciją.

A.Latakas pasidžiaugė, jog koronavirusas nepaveikė darbo organizavimo uoste, nė viena kompanija netapo pandemijos židiniu, nebuvo nutrūkę darbai nei krovos kompanijose, nei laivyboje. Tiesa, laivybai įtaką darė pandemija. Dėl jos pernai sustojo kruizinė laivyba, tad į uostamiestį neatplaukė nė vienas kruizinis laivas iš 51 planuoto.

„Tikimės, kad kruizinė laivyba atsigaus, tik gal ne visoje apimtyje, šiuo metu užsiregistravę 55 laivai. Tikimės, kad dalis jų užeis, turime tokių indikacijų iš laivybos linijų“, – kalbėjo A.Latakas.

Algis Latakas
Algis Latakas

Uosto direkcija tęsia investicijas, kurių pernai būta už 48 mln. eurų. Šiemet suplanuota projektų už 55 mln. eurų. Iki 2024 metų planuojama investuoti pusę milijardo eurų.

Vieni didžiausių projektų – molų rekonstrukcija, taip pat pradedamas laivybos kanalo gilinimas iki 15 metrų.

Trąšų krova šoko aukštyn

Apžvelgdamas krovos rezultatus Uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, jog šiai dienai jau suskaičiuota rekordinė 47,7 mln. tonų apyvarta. Paskutiniai statistiniai duomenys iš kompanijų dar keliauja, tad korekcijų bus, tačiau 48 mln. tonų krova neperkops.

„Matomas virš 3 proc. augimas. Pagrindinė priežastis yra didelės investicijos, kurias mes darome, valstybė ir privačios uosto kompanijos, nes Klaipėdos uostas turi didžiausią skirtingų krovinių rūšių terminalų pasiūlą regione, nė vienas uostas tiek neturi. Jei tokiuose uostuose kaip Primorskas yra tik du kroviniai – žalia nafta ir naftos produktai, krova labai sumenko, o mes nesame priklausomi nuo vienos krovinių rūšies. Matydami visą pyragą galime sakyti, kad 85 proc. apyvartos priklauso nuo šešių krovinių grupių“, – kalbėjo A.Drungilas. Pasak jo, keturios iš šešių krovos grupių buvo rekordinių apimčių.

Klaipėdos uoste pernai perkrautas rekordinis trąšų kiekis – 15,4 mln. eurų. Jų būta įvairių – ir skystų, ir birių, ir supakuotų.

„Kas lėmė? Lėmė, kad kontraktai pasirašyti gana konkurencingomis kainomis. Pagrindiniai pardavėjai, Baltarusijos trąšų gamyklos ir Lietuva turi gerus kontraktus, geromis, rinkai priimtinomis kainomis. Išaugo žemės ūkio produktų kainos. Augimas sudarė 35 proc. iki metų pabaigos. Perspektyva ūkininkams gera, kainos kaštų atžvilgiu stabilios“, – sakė vadovas.

Rekordinis grūdų derlius lėmė gausią šio krovinio apimtį. Aukštumose išliko ir suskystintų gamtinių dujų krova.

Mažiau perka

Kaip ir visuose uostuose, pernai smuko konteinerių krova.

„Visi konteineriniai uostai patiria gan didelius nuostolius. Konteineriai – ta tara, kur gabenamos plataus vartojimo prekės. Užrakinti namie žmonės mažiau uždirba, mažiau vartoja, apyvarta mažėja. Mažėja ir dėl to, kad 2019 metų I ketvirtį buvo perskirstomi konteineriai Baltijos jūros uostuose“, – sakė A.Drungilas.

Pernai visuose uostuose dėl pandemijos smuko naftos produktų krova. Tam įtakos turėjo ir sąstingis turizmo sektoriuje – kyla mažiau lėktuvų, žmonės mažiau keliauja.

„Paklausa naftos produktų labai sumenko, kainos kritusios buvo. Vartojimas mažėja, gamyklos dirba 60-70 proc. pajėgumais. Turime ir gerų žinių – „Klaipėdos nafta“ importavo nemažą dalį naujo krovinio, žaliavinės naftos į Baltarusiją. Tai nėra tradicinis krovinys, iki šiol tik per Būtingę buvo importuojama. „Klaipėdos nafta“ įgijo patirties ir reputacijos šio krovinio krovoje“, – pasidžiaugė vadovas.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Artūras Drungilas
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Artūras Drungilas

Apibendrindamas A.Drungilas pasidžiaugė, jog Klaipėdos uostas tarp kaimynų pagal krovos apyvartą užima ketvirtą vietą.

Tiesa, nepaisant Klaipėdos uosto džiugesio dėl rekordinės krovos, pasak A.Drungilo, per 11 mėnesių, kuriems įtakos turėjo pandemija, rinka Baltijos jūros uostuose susitraukė 33 mln. tonų. Ji sumenko visoje Europoje. Pandemija palietė visus didžiausius 26 žemyno uostus nuo Valensijos iki Roterdamo.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Video

42:43
00:45
02:20

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką