Klaipėdos uosto lyderystę tvarios laivybos srityje dar labiau sustiprinantis bei visam Baltijos regionui naujas galimybes atveriantis inovatyvus projektas sujungė Lietuvos ir Estijos laivų statybos sektorių profesionalų kompetencijas ir iš drąsios idėjos virto inovatyvia realybe. Aplinkai draugiško laivo krikštamotėmis tapo Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Estijos pirmoji ponia Sirje Karis.
„Rasos“ laivo kelias prasideda labai harmoningai. Lietuvos folklore ir literatūroje rasa yra gamtos tyrumo, gyvybės, sveikatos ir švaros simbolis. „Rasos“ vardas visiškai atitinka be galo svarbią laivo savybę – nepalikti jokio anglies dvideginio pėdsako ir visiškai atitinka kilnią laivo misiją – pačiam išmetant tik vandens garus, švarinti Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją, gerinti klaipėdiečių gyvenamąją aplinką.
Sveikinu Klaipėdos jūrų uostą, nes „Rasa“ – pirmasis tokio tipo laivas Lietuvos jūreivystės istorijoje. Ir pirmasis toks laivas visame Baltijos jūros regione. Linkiu ir toliau aukštai kelti Klaipėdos kaip žaliojo uosto lyderystės vėliavą ir niekada nesustoti šiame švarių technologijų kelyje“, – sako Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Laivas „Rasa“ tapo ne tik svarbiu technologiniu pasiekimu, bet ir Lietuvos bei Estijos bendradarbiavimo simboliu.
„Šis laivas yra puikus Estijos ir Lietuvos bendradarbiavimo pavyzdys, kuriant ateitį formuojančius sprendimus ir stiprinant viso Baltijos jūros regiono konkurencingumą bei tvarumą“, – teigia Estijos pirmoji ponia Sirje Karis.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas taip pat džiaugiasi Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimu vystant pirmąjį tokį projektą Baltijos šalyse ir teigia, kad žengiame į naują transporto etapą.
„Šiandien Klaipėdoje krikštijame ne tik laivą. Krikštijame naują Lietuvos ir pasaulio transporto etapą. Tai įrodymas, kad Lietuva gali būti tarp valstybių, kurios ne seka pasaulines transporto tendencijas, o jas kuria. Šiandien į jūrą išleidžiame vieną pirmųjų pasaulyje vandeniliu varomą laivą, prieš porą savaičių čia atidarėme pirmąją šalyje vandenilio gamybos ir pildymo stotelę, tad šiandien „Rasa“ atverčia naują Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, puslapį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Modernus laivas, skirtas švarinti Klaipėdos uostą, surenkant iš į jį atplaukiančių laivų atliekas ir šiukšles, kartu pradeda ir naują Klaipėdos uosto žaliosios transformacijos etapą bei stiprina konkurencines pozicijas.
„Rasa“ prasidėjo nuo drąsios vizijos kurti švaresnę laivybą. Šis laivas – įkvepianti istorija apie tai, kaip atskiri plieno lakštai, inovatyvūs sprendimai ir daugybė profesionalų Lietuvoje ir Estijoje darbo valandų idėją pavertė realybe – pirmuoju tanklaiviu pasaulyje, varomu žaliuoju vandeniliu ir elektra“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Laivui „Rasos“ vardą, simbolizuojantį švarą, darną su gamta ir draugiškumą jai, išrinko Klaipėdos uosto direkcijos darbuotojai.
Šis išskirtinis projektas bendram tikslui sujungė Lietuvą ir Estiją bei šių šalių laivų statytojų kompetencijas. Laivo korpusas ir dalis reikiamos įrangos buvo pastatyta būtent Klaipėdos uoste veikiančioje Vakarų Baltijos laivų statykloje.
„Laivas „Rasa“ yra kur kas daugiau nei Klaipėdos uosto laivyno papildymas. Tai inovatyvumu išsiskiriantis projektas, kuris demonstruoja mūsų valstybės, uosto ir Lietuvos bei Estijos jūrinės inžinerinės pramonės verslo gebėjimą veikti išvien siekiant bendro tikslo – kurti pažangią, konkurencingą ir tvarią jūrinę ateitį“, – pabrėžia Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Bendrovės vadovo teigimu, ne mažiau svarbu ir tai, kad tokio pobūdžio projektai skatina plėtrą šalies ir regiono laivų statybos ekosistemoje bei kuria prielaidas Lietuvai tvirtai žengti greta valstybių, gebančių projektuoti ir statyti specializuotos paskirties laivus, atitinkančius besikeičiančius rinkos ir sektoriaus poreikius.
Klaipėdos uoste užgimęs laivas toliau buvo statomas Estijoje, kur pagrindinė rangovė įmonė „Baltic Workboats“ įrengė pagrindines laivo sistemas, įskaitant ir pažangią vandenilio kuro elementų sistemą, sumontavo mašinų skyriaus įrangą, įdiegė elektros instaliaciją, elektros variklius, atliko interjero darbus, visus būtinus bandymus. Ši įmonė taip pat ir suprojektavo išskirtinį laivą.
„Mums „Rasa“ neabejotinai yra ypatingas laivas. Tai pirmasis „Baltic Workboats“ pastatytas tanklaivis, kuriame įgyvendinome didžiausią iki šiol elektros ir baterijų sistemų integracijos projektą bei pirmą kartą mūsų laivų statyklos istorijoje sumontavome vandenilio jėgainę“, – sako „Baltic Workboats“ generalinis direktorius Margus Vanaselja.
Vandenilinę laivo „širdį“ – vandenilio degalų celes, talpas, programinę įrangą – suprojektavo ir tiekė projekto partneris bendrovė „Genevos SAS“.
„Šis laivas įrodo, kad vandenilio energija jau yra pasirengusi pereiti iš demonstracinių projektų į sudėtingas jūrines operacijas. „Rasa“ yra stiprus pavyzdys uostams ir laivų operatoriams visame pasaulyje, rodantis, kaip švarios technologijos jau šiandien gali būti diegiamos siekiant mažinti emisijas, kartu išlaikant jūroje būtinas patikimumo ir našumo savybes“, – teigia „Genevos“ generalinė direktorė ir viena iš įkūrėjų Rebecca Sharp.
Laivas „Rasa“ yra pritaikytas iš kitų laivų priimti lijalinius vandenis, šlamą, šiukšles, o dirbdamas nesukuria jokių emisijų, tad yra visiškai draugiškas aplinkai. 42 m ilgio tanklaivyje sumontuotos specialios talpos bei modernus lijalinių vandenų valymo įrenginys, kuris leidžia išvalytus vandenis kartu su nuotekomis perduoti miesto valymo įrenginiams. „Rasa“ naudos Klaipėdos uoste gaminamą žaliąjį vandenilį, todėl taps ne tik švarios laivybos simboliu, bet ir svarbiu žingsniu kuriant Lietuvos vandenilio ekonomiką bei tvaresnę jūrų transporto ateitį. Pažangus laivas kainavo 12 mln. eurų.
