Poderskis dėl kelio Vilnius–Utena remonto priekaištais apipylė „Via Lietuvą“, ši atkerta: viskas pagal reikalavimus

P.Poderskis feisbuke pasidalijo įrašu, kad, jo nuomone, „Via Lietuva“ susimovė“.

„Yra toks žinomas kelias A14 arba Vilnius-Utena, arba „betonkė“. Jį jau kelis metus renovuoja, ir gerai, kad tai daro, nes gėda buvo juo važiuoti, tačiau yra keli BET...

Vienoje rekonstravimo dalyje (ruožo nuo 21,50 iki 64,33 km) įrengtos pralaidos per Siesarties upę techninis sprendimas nepriimtinas rekreaciniu ir gamtosauginiu požiūriu. Formuojama ydinga praktika nepanaudoti sprendinių, kurie darytų kuo mažesnį poveikį ekosistemoms ir upių hidromorfologijai“, – rašo laikinasis ministras, dalindamasis vietos nuotraukomis.

Anot ministro, „jeigu paprastai, tai atrodo, kaip klasikinė situacija“: „Upė sukišama į vamzdį, lyg upės kanalizavimas, kuris nebūtinai yra migracijos barjeras, bet tikrai turi lokalų poveikį.

Turiu klausimų ir Susisiekimo ministerijai, nes problema susijusi su vandens pralaidų po keliais įrengimu, buvo identifikuota ir anksčiau, tiek 2022 m., tiek 2023 m. Ir dabar sprendiniai neatitinka Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymo. Pavyzdžiui, dugnas padengtas gofruotu metalu arba smulkiųjų gyvūnų judėjimas išilgai pralaidos palei vandens kraštą yra neįmanomas.

Praktika rodo, kad taip upės ekosistema patiria neigiamą poveikį, paveikiamas galimybės maistinėms medžiagoms, žuvims ir kitiems organizmams laisvai judėti, kinta upės hidrologija, žinduoliai ir varliagyviai neturi galimybės migruoti. Iš prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių bei infrastuktūros perspektyvos pralaidos nėra pritaikytos prie ekstremalių poplūdžių, kurie modeliuojama, kad Lietuvoje bus dažni, dėl to vyksta avarijos, sugadinama infrastruktūra, dalis kelio nunešama upės srovės.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Povilas Poderskis

P.Poderskis sako iš vietinių gyventojų išgirdęs, kad ši vieta jiems svarbi „žmonių (ne tik bebrų) susisiekimo paslaugoms pritaikyta arterija“.

„Pavyzdžiui, kad būtų galima valtimis, baidarėmis, irklentėmis ar kitomis vandens transporto priemonėmis be dirbtinių trukdžių iš Pastovio ežero patekti į Siesarties ežerą.

Ko čia reikia? JAV ir Europos šalių geroji praktika rodo, kad šių aspektų galima išvengti įrengiant didesnio pralaidumo vandens pralaidas ir paliekant natūralų arba atkurtą upės dugną, pralaidos plotį pasirenkant didesnį nei upės plotis apimant sutvirtintus krantus. Aišku, kažkas sakys, kad čia brangiau, bet ilgojoje perspektyvoje atsiperka dėl atsparumo.

Vienas iš Gamtos atkūrimo reglamento keliamų tikslų yra upių vientisumo atkūrimas, tai apima ir vandens pralaidų, kurios sutrikdo upės ekosistemos funkcionavimą keitimą į tokias, kurios netrikdo upių vientisumo“, – siūlymą kelininkams pateikė aplinkos ministras.

Jis taip pat teigia siūląs „Via Lietuva“ ir Susisiekimo ministerijai „pagaliau nebeignoruoti šios temos ir rimtai įvertinti galimybes pakeisti pralaidos projektą, kad jis kuo labiau atitiktų teisės aktuose įvardijamus tikslus ir siekiamybes“. Nes esą tai, kas šiuo metu vyksta, yra „akivaizdus nepaisymas ilgalaikių aplinkosauginių ir infrastruktūrinių interesų“.

Priekaištus atmeta

„Via Lietuva“ sako, kad viską darė pagal reikalavimus.

„Siesarties upės pralaida kelyje Vilnius–Utena atitinka visus hidrologinius, hidraulinius ir konstrukcinius reikalavimus. Skaičiavimai rodo, kad pralaida, kurios dydis yra 3,67 × 2,61 metro, užtikrins laisvą vandens tekėjimą ir sudarys galimybę praplaukti baidarėms bei nedidelėms valtims, esant ne maksimaliam vandens lygiui. Svarbu tai, kad nauja pralaida yra ne mažesnio diametro, nei buvo anksčiau.

Projektavimo metu vyko visuomenės informavimo procedūra. Jos metu gautas pasiūlymas pralaidą pritaikyti rekreacinei laivybai buvo svarstomas. Įvertinus finansavimo šaltinius ir valstybės bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimo tikslinę paskirtį, pasiūlymą galėjome tenkinti tik iš dalies. Sprendimas apskųstas nebuvo.

2024 metais rengiant projektą buvo įvertintas poveikis aplinkai (atliekant atrankos dėl PAV procedūrą). Planuojamos ūkinės veiklos daromas poveikis buvo suderintas su atsakingomis institucijomis. Projektą pagal kompetenciją peržiūrėjo ir pastabas teikė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o teigiamą išvadą priėmė Aplinkos apsaugos agentūra. Visus projektinius sprendinius vertino ir kitos suinteresuotos institucijos, tarp jų ir Molėtų rajono savivaldybė, gauti visi reikalingi leidimai“, – teigiama įmonės pateiktame komentare 15min.

Taip pat „Via Lietuva“ nurodė, kad ketvirtadienį vyko bendrovės, Molėtų savivaldybės ir visuomenės atstovų susitikimas dėl pralaidos Siesarties upei.

„Ši situacija mums yra gerai žinoma ir esame suinteresuoti atrasti būdų, kaip atliepti žmonių lūkesčius.

Norime pabrėžti, kad Lietuvoje yra 120 kritinės būklės tiltų, todėl pirmiau turėtume lėšas nukreipti į jų gelbėjimą. Jei savivaldybė ar visuomenė pritrauktų, pavyzdžiui, regioninio turizmo skatinimui skirtas lėšas, mes galėtume imtis persvarstyti galimybes išplatinti šią pralaidą.

Kol vyksta kelio įrengimo darbai, būtų geras laikas imtis tokių korekcijų. Esame atviri spręsti šį klausimą, jei būtų pritrauktos papildomos lėšos“, – teigiama komentare.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Magistralinio kelio ruožo nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų rekonstravimo renginys

Kaip teigia „Via Lietuva“, kelio Vilnius–Utena rekonstravimas yra strateginis valstybės projektas: „Jam buvo, yra ir bus keliami aukščiausi kokybės reikalavimai.

Galimas alternatyvus būdas – statyti gelžbetoninį tiltą – yra gerokai brangesnis ir sudėtingesnis, reikalautų esminio projekto keitimo, naujo projektavimo etapo, papildomų investicijų bei teisinių procedūrų inicijavimo.

Šiuo metu kelyje Vilnius–Utena vykdomi intensyvūs rekonstrukcijos darbai, tad darbų sustabdymas sukeltų visuomenei ir vietiniams gyventojams daug nepatogumų neapibrėžtam laikotarpiui.“