Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 20d. 15:11

„Rail Baltica“ projektu tikimasi pagerinti ir regionų susisiekimą

Geležinekelio statybos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / „Rail Baltica“ statybos

Tiesiant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ Lietuvoje planuojama pastatyti bent dešimt regioninių stočių ir stotelių, pagerinsiančių gyventojų mobilumą. Užbaigus geležinkelį pastebimai pagerės ir susisiekimas traukiniais su kitomis šalimis, teigia projekto atstovai.

„Tai sukurs naują perspektyvą netgi ir mažesniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms keliauti greitaisiais traukiniais ar netgi važiuoti į didelį miestą, į darbą“, – penktadienį surengtoje diskusijoje kalbėjo įmonės „RB Rail AS“ vyriausias finansininkas ir valdybos narys Ignas Degutis.

Lietuvoje šiuo metu svarstoma apie dešimt tokių stotelių, bet neatmetama galimybė, kad jų bus ir daugiau. Latvijoje regioninių stotelių numatyta 15, Estijoje – 12.

„Rail Baltica“ traukinio greitis bus 249 kilometrai per valandą keleiviniams traukiniams, o regioniniai traukiniai galės važiuoti iki 200 kilometrų per valandą. Planuojame sustojimus, kad bus atskiri traukiniai, grynai regioniniams tikslams. Bus tikrai greiti traukiniai, palyginti netgi su mašina“, – sakė I.Degutis.

Preliminariai numatomos šios stotelės: Joniškėlis, Kėdainiai, Pasraučiai, Ručiūnai, Jonava, Palemonas, Marijampolė, Kaišiadorys, Vievis, Lentvaris bei kitos.

„Metų, pusantrų metų perspektyvoje planuojame baigti specialųjį planavimą ir poveikio aplinkai vertinimą, po kurio jau galutinai nustatysime, kaip linija atrodys tarp Kauno ir Vilniaus, ir Kauno–Lenkijos sienos“, – sakė I.Degutis.

Vis dėlto Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis nuogąstavo, kad miestas gali likti projekto nuošalyje ir nepajusti jo naudos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Vaitukaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Vaitukaitis

„Vilnius ir Kaunas yra milijonas gyventojų, kurie tarpusavyje galės gražiai važinėti naudojantis mūsų teritorija (...) Esmė tai, kad kai numatytos stotys Kaišiadorys, Vievis, Lentvaris, – labai gražu, bet šitoje vietoje mes esame, kaip Elektrėnai, pats pirmas miestas, nuošalyje. Aišku, šiandien dar turbūt dar atsakymo nėra, kokia ta linija bus“, – sakė K.Vaitukaitis.

Diskusiją inicijavęs europarlamentaras Petras Auštrevičius tikisi, kad naujoji Vyriausybė ir „RB Rail“ suras geriausią sprendimą Elektrėnų regionui.

„Manau, kad galų gale tai bus dvigubo laimėjimo, o ne kurios nors pusės pralaimėjimo projektas“, – sakė jis.

Bilietų kainos paaiškės vėliau

I.Degučio teigimu, "Rail Baltica" pagerins susisiekimą ne tik regioniniu mastu, bet ir tarp valstybių.

„Tai yra visiškai naujas keliavimo būdas (...) Galės keliauti turizmo tikslais į bet kurią šalį, per vieną dieną suvažinėti į Latviją ir atgal, ar į Estiją ir atgal, ar keliauti netgi į Varšuvą per 4 valandas“, – kalbėjo I.Degutis.

„RB Rail“ nuotr./Ignas Degutis
„RB Rail“ nuotr./Ignas Degutis

Jo duomenimis, 2026-aisiais nutiesus geležinkelį, kelionė nuo Vilniaus iki Talino truktų 3,5 val., o iki Rygos oro uosto – 1 val. 40 min. Iš Panevėžio į Vilnių galimą būtų nukakti per valandą, į Kauną – per 37 min., o kelionė iš Vilniaus į Kauną truktų tik pusvalandį.

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės generalinis direktorius Vytautas Petružis pastebėjo, kad daliai verslų svarbus ne tik prekių, bet ir keleivių judėjimas. Pasak jo, jungtys geležinkeliu Kaunas-Ryga, Kaunas-Varšuva galėtų konkuruoti su oro uostų alternatyvomis.

„Laikas jiems (verslininkams – BNS) yra labai svarbu, taip kad nuvykti į geležinkelio stotį be tų didelių patikrų ir išlipti po pusantros valandos, kiek suprantu, Rygoje, o po 3,5 val. – Varšuvoje, tai irgi labai didelis pasiekimas“, – sakė V.Petružis.

I.Degutis pridūrė, kad „Rail Baltica“ ne tik konkuruoja su oro uostais, bet ir ieško sinergijos su jais. Jo teigimu, naujasis geležinkelis sudaro visiškai naujas galimybes verslui ir tai pastebi patys investuotojai.

„Mato, kad Kaunas, Panevėžys, Vilnius bus vienos iš kertinių šakų „Rail Balticoje“, nes dauguma traukinių eis per Kauną, Panevėžį Baltijos šalyse. Tad sustojimas yra natūralus šiuose regionuose“, – sakė jis.

Paklaustas, kokios bus bilietų kainos, jis sakė, kad dar konkrečių skaičių nėra.

„Ernst&Young“ kaštų-naudos analizėje 2017 metais padarė skaičiavimus ir preliminariai vertino, kad nuo Vilniaus iki Rygos galėtų kaina būti apie 40 erų, bet čia toks labai preliminarus vertinimas, ir jis itin priklausys nuo Vyriausybės, kada 2023-2024 metais Vyriausybė turės patvirtinti ilgalaikę subsidijų programą „Rail Balticai“ Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse, kiek keleivių vežimas bus subsidijuojamas“, – sakė jis.

Numatoma, kad 2030 metais Baltijos šalyse „Rail Baltica“ linija važiuos po 5 mln. keleivių kasmet, bus pervežama 15 mln. tonų krovinių.

„Turbūt nesuklysiu pavadinęs „Rail Baltica“ superiniu ateities projektu Lietuvoje, Baltijos regione, apskritai mūsų regione. Yra ypatingas ne tik infrastruktūrinės svarbos, bet ekonominės, aplinkosauginės, socialinės, pagaliau, regioninės svarbos projektas“, – sakė europarlamentaras P. Auštrevičius.

Visą „Rail Baltica“ liniją planuojama pastatyti iki 2026-ųjų. Projekto vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

00:21
01:42
43:18

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką