Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 23, 17:00

Verslininkas: lietuviškų prekių konteinerius į Kiniją perėmę latviai juos deklaruoja be problemų

Nuo gruodžio 1 d. apribojus lietuviškų prekių patekimą į Kinijos uostus praėjo daugiau nei trys savaitės, tačiau dalis atplukdytų konteinerių nejuda nei pirmyn, nei atgal. Verslas kalba ir apie išeitį – konteinerius parduoti užsienio šalių įmonėms, kurių dokumentų Kinija neblokuotų.
Jūriniai konteineriai
Jūriniai konteineriai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Dar gruodžio pradžioje15min apie situaciją Kinijos uostuose informavęs verslininkas, nenorėjęs atskleisti savo pavardės, ketvirtadienį pasakojo, kad didelė dalis jo įmonės prekes į Kiniją plukdžiusių konteinerių per šį laikotarpį buvo perduoti užsienio šalių įmonėms, tarp jų – ir iš Latvijos. Anot jo, dabar tai vienintelė galimybė pristatyti lietuviškas prekes Kinijos užsakovams.

„Visus dokumentus, kuriuose rašoma, kad pardavėjai yra latviai, kinai sutvarkė per tris dienas. Kai kurie net vėliau atplaukė – viskas iškrauta, viskas yra gerai. O su lietuviškais dokumentais konteineriai stovi nuo gruodžio 1 d. Kalbėjausi su visais – jei krovinys su lietuviškais dokumentais, niekas nevyksta. Muitinėje tiesiog padeda dokumentus į šoną ir guli jie – be jokių perspėjimų, nesuteikia jokios informacijos“, – teigė pašnekovas.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Spaudos konferencija Kinijos ambasadoje
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Spaudos konferencija Kinijos ambasadoje

Primename, kad nuo gruodžio 1 d. plukdyti krovinius iš Lietuvos į Kinijos uostus tapo problematiška – tarpusavyje nesusiję šaltiniai, tarp jų ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius,15min patvirtino, kad mūsų šalis buvo „ištrinta“ iš Kinijos muitinės sistemos, t.y. deklaruojant prekes sistemoje neįmanoma rasti Lietuvos vardo. Vėliau Lietuva vėl atsirado šiuose sąrašuose, tačiau nuo to mūsų šalies verslui dirbti su Kinija lengviau nepasidarė. Oficialaus Kinijos pareigūnų atsakymo dėl susidariusios situacijos Lietuvos verslas sako nesulaukęs iki šiol.

15min kalbintas verslininkas, paklaustas ar Lietuvos institucijos siūlo savo pagalbą, konsultacijas ir ar kalbama apie kompensacijas, sakė, kad, kol konteineriai dar stovi uoste nei priimti, nei atmesti, apie konkrečias kompensacijas galvoti ankstoka.

„Situacija turi baigtis, kad aš suprasčiau, kiek mes praradome. Tada ruošiuosi kreiptis [dėl kompensacijų], dar nežinau tiksliai kur“, – sakė verslininkas.

Vis dėlto, bendrovės nuostoliai kaupiasi kasdien. Šiuo metu Šanchajaus uoste stovi apie 20 verslininko įmonės prieš gruodžio pradžią atvykusių konteinerių su lietuviškais dokumentais, kurių užlaikymas įmonei jau kainavo 28 tūkst. eurų. Ši suma kasdien didėja.

Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskelbė, kad ruošia paramos paketus dėl Kinijos ribojimų nukentėjusiems verslams.

Neoficialios sankcijos trukdo prekybai

Problemų patiria ne tik Lietuvos eksportas į Kiniją. V.Janulevičius teigia, kad šiandien Lietuvos nepasiekia per 1,2 tūkst. konteinerių iš Kinijos, kurių preliminari vertė – apie 240 mln. eurų.

Jeigu situacija nesikeis, pagal pesimistinį scenarijų, jo teigimu, kitąmet Lietuvos įmonės dėl Kinijos įvestų apribojimų gali patirti apie 300 mln. eurų nuostolių.

Šią savaitę 15min pranešė ir apie dar vieną spaudimo Lietuvai būdą – Kinija diplomatiniais kanalais ragina kitas šalis atsisakyti gamybos mūsų šalyje. Ryškiausiu taikiniu tapo šalia Kauno įsikūrusi automobilių komponentų gamykla „Continental“. Be to, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai jau įspėjo Lietuvos Vyriausybę, kad dėl Kinijos įvestų ribojimų vokiečių investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, jei nebus rastas „konstruktyvus sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius“.

Taip pat Pekinas rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.

Lietuvos ir Kinijos konfliktas kilo po to, kai Lietuva nutarė leisti Taivanui atidaryti savo atstovybę ir panaudoti salos pavadinimą. Lietuva – vienintelė šalis ES, leidusi atstovybei naudoti Taivano vardą. Kitose Europos šalyse ir JAV atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais. Pekinas Lietuvos žingsniuose įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką