Sekite 15min Google
Nepaisant geopolitinių sukrėtimų, pastaraisiais metais uostas ne tik išlaikė augimą, bet ir sustiprino lyderio pozicijas Baltijos šalyse – jam jau tenka apie 44 proc. Baltijos valstybių krovinių rinkos. Dabartinius rezultatus lėmė nuosekli investicijų politika, kurios nebuvo atsisakyta nei ekonominių krizių, nei geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.
Investicijos į uostą nėra vien naujos krantinės ar gilesnis laivybos kanalas. Tai sprendimai, lemiantys, kokius laivus Klaipėda galės priimti po dešimties ar dvidešimties metų, kokius krovinius aptarnaus Lietuvos verslas ir kokią vietą šalies ekonomikoje išlaikys didžiausias Lietuvos transporto mazgas. Būtent todėl, pasak Uosto direkcijos vadovų, nustoti investuoti ilgainiui reikštų prarasti konkurencingumą.
Konkurencingumą lėmė ne atsitiktinumas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad dabartinės uosto pozicijos nėra palankios geografinės padėties ar sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių rezultatas. Jas nulėmė daugiau kaip tris dešimtmečius nuosekliai vykdyta plėtros strategija.
„Nuo pat Uosto direkcijos įkūrimo 1991 metais buvo nuosekliai investuojama į infrastruktūrą. Nesvarbu, kokie buvo krovos rezultatai ar ekonominė situacija, uosto plėtros projektai nebuvo stabdomi. Valstybė investavo į infrastruktūrą, o uoste veikiančios bendrovės – į moderniausias technologijas, įrangą, sandėlius ir procesų automatizavimą. Būtent toks nuoseklus darbas šiandien leidžia Klaipėdos uostui išlikti konkurencingam“, – sako A. Latakas.
Pasak jo, svarbų vaidmenį atlieka ir krovinių diversifikacija. Klaipėdos uostas šiandien gali aptarnauti praktiškai visas krovinių rūšis, todėl vienų sektorių nuosmukį kompensuoja kitų augimas.
„Verslui labai svarbus patikimumas ir nuoseklumas. Kai viena krovinių rūšis mažėja, ją kompensuoja kita. Tokį stabilumą užtikrina ne atsitiktinumas, o ilgus metus kryptingai vystoma infrastruktūra ir privačių įmonių investicijos į technologijas bei kokybę“, – pabrėžia Uosto direkcijos vadovas.
Prasideda nuo rinkos poreikių
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Finansų departamento direktorius Martynas Armonaitis sako, kad investicijos nėra tik statybų ar rekonstrukcijos projektai. Pirmiausia jos skirtos tam, kad Lietuvos verslas neprarastų galimybių konkuruoti tarptautinėse rinkose.
„Mūsų, kaip uosto, misija – sujungti Lietuvą su pasauliu. Kad prekės būtų išvežamos ir atvežamos greitai, patogiai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis, reikia kokybiškų paslaugų. O kokybiškos paslaugos neįmanomos be modernios infrastruktūros. Todėl uostas turi nuolat prisitaikyti prie rinkos poreikių ir pasaulinių laivybos tendencijų“, – sako M. Armonaitis.
Mūsų, kaip uosto, misija – sujungti Lietuvą su pasauliu.
Jo teigimu, laivų parametrai didėja, todėl jiems reikia didesnio gylio, ilgesnių krantinių ir daugiau teritorijų kroviniams. Jei infrastruktūra nebus vystoma iš anksto, uostas nebegalės priimti naujos kartos laivų, o kartu praras ir dalį verslo.
Turi būti ekonomiškai pagrįsta
Nors investicijos būtinos, kiekvienas projektas pirmiausia įvertinamas – skaičiuojama jo grąža ir poveikis būsimiems krovinių srautams.
„Pirmiausia nustatome, kokios infrastruktūros konkrečiai reikia tam tikram kroviniui ar keleivių srautui. Tuomet vertiname, kiek investicija kainuos, ar ji sukurs papildomus krovinių srautus ir ar atsipirks. Sprendimas investuoti priimamas tik tada, kai matome aiškią ekonominę logiką ir ilgalaikę naudą“, – aiškina M. Armonaitis.
Pasak jo, projektų vertinime svarbiausias rodiklis – vidinė grąžos norma (IRR), kuri turi siekti ne mažiau kaip 5 proc. Taip pat analizuojama, ar būsimos pajamos leis aptarnauti finansinius įsipareigojimus.
„Vidutiniškai investicijos turėtų atsipirkti per maždaug 20 metų. Jeigu atsipirkimo laikotarpis tampa ilgesnis, tokį projektą finansuoti jau gerokai sudėtingiau. Todėl kiekviena investicija vertinama ne tik pagal šiandienos poreikį, bet ir pagal ilgalaikį ekonominį efektą“, – sako Finansų departamento direktorius.
Viešos investicijos pritraukia privatų kapitalą
Didžioji dalis Uosto direkcijos projektų įgyvendinama nuosavomis lėšomis, finansuojama Europos investicijų banko ir Šiaurės investicijų banko paskolomis. Tačiau vien viešųjų investicijų, kad projektai būtų sėkmingi, neužtenka – vadinamąją suprastruktūrą įsirengia privačios bendrovės.
Anot M. Armonaičio, būtent čia susiformuoja vienas svarbiausių Klaipėdos uosto konkurencinių pranašumų.
„Be Uosto direkcijos investicijų dažnu atveju privačios investicijos būtų neįmanomos arba neturėtų prasmės. Paprastai privačios bendrovės investuoja maždaug du kartus daugiau nei Uosto direkcija – į krovos įrangą, sandėlius, technologijas, laivų remontą ar statybą. Mūsų investicijos tampa paskata dar didesniam privataus kapitalo srautui, o tai valstybei sukuria reikšmingą ekonominį efektą“, – teigia jis.
Tokia sinergija leidžia modernizuoti ne tik bendrąją infrastruktūrą, bet ir visą logistikos grandinę – nuo krantinės iki krovos įrangos.
Atsiperka visai valstybei
A.Latako teigimu, investicijų poveikis gerokai platesnis nei vien didesnė krova. Klaipėdos uostas yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių.
„Klaipėdos uostas kartu su uoste veikiančiomis įmonėmis per metus į valstybės biudžetą sumoka apie 310 mln. eurų mokesčių. Tai išties reikšminga suma, rodanti uosto svarbą šalies ekonomikai. Todėl investicijos į infrastruktūrą turi milžinišką reikšmę – jos kuria pridėtinę vertę visai valstybei. Kaip būtinas kelias nuvažiuoti iš taško A į tašką B, taip ir uoste infrastruktūra yra būtina efektyviam krovinių judėjimui“, – sako A. Latakas.
Klaipėdos uostas kartu su uoste veikiančiomis įmonėmis per metus į valstybės biudžetą sumoka apie 310 mln. eurų mokesčių.
Jo teigimu, būtent moderni infrastruktūra leidžia Klaipėdos uostui išlaikyti augimą tuo metu, kai dalies kaimyninių uostų krova tik stabilizuojasi arba mažėja.
Didžiausia investicijų programa uosto istorijoje
Artimiausiems ketveriems metams Uosto direkcija yra numačiusi apie 775 mln. eurų investicijų programą. Didžiausia jos dalis bus skirta pietinės uosto dalies vystymui – naujos maždaug 100 hektarų teritorijos formavimui.
Be šio strateginio projekto, tęsiamos investicijos į naują kruizinių laivų terminalą, Smeltės pusiasalio krantinių pritaikymą jūrinių vėjo elektrinių projektams, esamų krantinių rekonstrukciją, krantinių elektrifikavimą ir kt.
Didelė dalis investicijų skiriama ir tvarumo projektams, kurie ateityje leis mažinti taršą, didinti energetinį efektyvumą bei įgyvendinti Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus.
Sprendimai priimami ne šiandienai
Vienas ilgalaikių Klaipėdos uosto tikslų – išgilinti laivybos kanalą iki 17 metrų. Tai leistų priimti didžiausius laivus, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą, ir dar labiau sumažintų krovinių transportavimo sąnaudas.
Tokie projektai planuojami ne vienerius metus. Pasak Uosto direkcijos vadovų, investicijos į uosto infrastruktūrą yra strateginiai sprendimai, kurių grąža atsiskleidžia tik ilgalaikėje perspektyvoje – per didesnius krovinių srautus, naujas verslo galimybes ir augantį uosto konkurencingumą.
Uostas konkuruoja ne tik dėl šiandienos, bet ir dėl ateities krovinių srautų. Todėl infrastruktūros sprendimai priimami įvertinus ne vien dabartinius poreikius, bet ir pasaulines laivybos tendencijas bei rinkos pokyčius. Būtent nuoseklios investicijos leidžia Klaipėdos uostui išlaikyti konkurencingumą Baltijos regione, pritraukti privačias investicijas ir kurti ilgalaikę ekonominę vertę valstybei.