Sekite 15min Google
Kruizinių laivų rinkoje jau keletą metų pastebima nauja kruizinės laivybos kryptis: laivai vis didėja, kelionės tampa prieinamesnės, o į kruizus leidžiasi jaunesni turistai. Jei 2023 metais į Klaipėdos uostą atplaukė 40 kruizinių laivų, iš kurių tik dešimt buvo didieji – galintys atplukdyti daugiau nei 2 tūkst. keleivių. Iš viso šį sezoną Klaipėda priims 59 kruizinius laivus, o didieji sudarys net 42 proc. visų įplaukimų.
„Tai labai pozityvi tendencija. Didesni kruiziniai laivai reiškia daugiau keleivių, daugiau pajamų uostui ir miestui, tačiau kartu tai kelia ir naujų iššūkių – reikia prisitaikyti prie augančių srautų, plėsti infrastruktūrą ir siūlyti daugiau paslaugų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos projektų vadovė Kristina Gontier.
Didesni kruiziniai laivai reiškia daugiau keleivių, daugiau pajamų uostui ir miestui, tačiau kartu tai kelia ir naujų iššūkių.
Kiekvienas įplaukimas – kruopščiai suplanuota operacija
Įplaukimų statistika slepia ir didžiulį pasirengimo darbą. Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas pabrėžia, kad daugiau kaip 315 metrų ilgio ir beveik 36 metrų pločio kruizinio laivo, tokio kaip „Mein Schiff 7“, priėmimas yra viena sudėtingiausių navigacinių operacijų uoste.
„Tokio dydžio kruizinio laivo atplaukimas reiškia itin atsakingą ir kruopščiai koordinuojamą operaciją. Saugus įplaukimas, švartavimas ir išplaukimas reikalauja išankstinio planavimo bei visų atsakingų tarnybų koordinuotų veiksmų“, – sako uosto kapitonas.
Jo teigimu, tokius laivus gali įvesti tik aukščiausios kvalifikacijos ir didžiausią patirtį turintys locmanai. Dar prieš laivui pasiekiant uostą įvertinama, ar pasirinkta krantinė atitinka visus techninius reikalavimus – pakankamą gylį, krantinės konstrukcijas, švartavimo įrangą ir leistinas apkrovas.
„Siekiant užtikrinti aukščiausią navigacijos saugos lygį, vyriausieji locmanai dalyvauja mokymuose ir laivų manevravimo pratybose Carnival Corporation CSMART treniruočių centre, kur kartu su kruizinių laivų kapitonais atlieka didžiausių kruizinių laivų įplaukimo į Klaipėdos uostą simuliacijas. Tai leidžia iš anksto įvertinti galimas rizikas, tobulinti manevravimo sprendimus ir užtikrinti saugų vis didesnių laivų priėmimą“, – pasakoja uosto kapitonas.
Ne mažiau svarbios ir oro sąlygos. Vertinamas vėjo stiprumas, kryptis, bangavimas, matomumas bei kitų laivų eismas uoste.
Didžiausias iššūkis – ne ilgis, o vėjas
Pasak V. Motiejūno, vienas svarbiausių veiksnių – didžiulis tokių laivų buringumas.
„Net ir vidutinio stiprumo šoninis vėjas gali stipriai paveikti daugiau kaip 300 metrų ilgio laivą. Vos apie 10 laipsnių dreifo kampas efektyvų laivo plotį padidina nuo maždaug 36 iki beveik 90 metrų, todėl saugaus manevravimo rezervas uosto kanale gerokai sumažėja“, – dalijasi kapitonas.
Todėl prireikus pasitelkiami vilkikai, o visas navigacijos procesas nuolat stebimas ir koordinuojamas.
Prie krantinės tokio dydžio laivui paprastai naudojama ne mažiau kaip 16 švartavimo lynų. Krantinės švartavimo stulpai taip pat turi atlaikyti itin dideles – nuo 80 iki 125 tonų – apkrovas.
Didėja ne tik laivai, bet ir keleivių lūkesčiai
Augant laivams, keičiasi ir jų keleiviai. Pasak K. Gontier, didžiuosius kruizinius laivus vis dažniau renkasi jaunesni žmonės. Pastebima, kad daugėja 40–45 metų amžiaus keliautojų, nemaža jų dalis kruizu keliauja pirmą kartą.
K.Gontier pastebi, kad šie turistai elgiasi kitaip nei ankstesnės kartos. Jie rečiau renkasi organizuotas ekskursijas, dažniau maršrutus planuoja savarankiškai, naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais, navigacijos programėlėmis ir kitomis skaitmeninėmis technologijomis.
Dėl šių priežasčių ir miestui nebeužtenka pasiūlyti tik tradicinių ekskursijų.
„Miestai ir uostai turi pasiūlyti daugiau veiklų – atvirus muziejus, renginius, pramogas, patogias viešąsias erdves, organizuoti pasiūlymus šeimoms su vaikais. Būtent to tikisi naujoji kruizinių keleivių karta“, – sako K. Gontier.
Nors vienas keleivis vidutiniškai išleidžia kiek mažiau – apie 30-40 eurų, bendras ekonominis efektas miestui didėja dėl gerokai išaugusio keleivių skaičiaus.
Klaipėda – tarp sparčiausiai augančių Baltijos uostų
Klaipėdos pozicijas stiprina ir geografinė padėtis. Pasak K. Gontier, sparčiausias kruizinės laivybos augimas šiandien vyksta būtent vidutinio dydžio Baltijos uostuose – tarp jų ir Klaipėdoje, Rygoje, Gdanske bei Visbyje.
Didieji uostai jau susiduria su pajėgumų trūkumu, o mažesni nėra tokie patrauklūs kruizų organizatoriams. Todėl vidutinio dydžio uostai tampa patogia alternatyva – jie nėra perpildyti, siūlo gerą infrastruktūrą ir patogų susisiekimą.
K.Gontier teigimu, turimais duomenimis šiemet Baltijos jūros uostuose planuojama aptarnauti apie 5,43 mln. kruizinių keleivių – maždaug 9 proc. daugiau nei pernai. Tikimasi, kad jau kitais metais bus pasiektas ir prieš pandemiją fiksuotas rekordinis, beveik 5,9 mln. keleivių lygis.
Naujas terminalas – investicija į ateitį
Augant kruiziniams laivams, Klaipėdos uostas jau dabar ruošiasi ateities poreikiams.
Pasak V. Motiejūno, statomas naujas kruizinių laivų terminalas leis priimti dar didesnius laivus, pagerins keleivių aptarnavimo kokybę ir sustiprins Klaipėdos konkurencingumą Baltijos regione.
Lygiagrečiai diegiama ir krantinės elektros tiekimo sistema, kuri ateityje leis kruiziniams laivams stovėjimo metu išjungti dyzelinius generatorius ir prisijungti prie elektros tinklo nuo kranto. Tai sumažins triukšmą, oro taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Naujasis terminalas su modernia infrastruktūra, anot uosto kapitono, leis Klaipėdai ateityje priimti dar daugiau didžiausių pasaulio kruizinių laivų, išlaikant aukščiausius navigacijos saugos, keleivių aptarnavimo ir aplinkosaugos standartus.
