Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 26d. 14:31

Baltijos šalių lyderiai spaudžia Briuselį dėl „Rail Balticos“: užsimena apie galią užvilkinti europinio kovos su COVID-19 fondo startą

Gitanas Nausėda
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr. / Gitanas Nausėda

Baltijos šalių lyderiai praėjusią savaitę pareiškė susirūpinimą dėl svarstymų iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto išimti daugiau nei milijardą eurų, skirtų projektui „Rail Baltica“. Šioms lėšoms tapus derybų objektu, jie ragina užtikrinti, kad pinigai būtų skiriami. Kartu jie užsiminė apie galimybę užvilkinti savo šalyse reikalingą patvirtinti nuostatą, pagal kurią Europos Komisija galėtų sukaupti 750 mlrd. eurų Atsigavimo nuo koronaviruso pandemijos fondui.

Kalbama apie pernai ES šalių vadovų patvirtintą daugiametį Europos Sąjungos biudžetą. Jo dalis yra Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansinis paketas, kur numatyti 1,4 mlrd. eurų „trūkstamoms pagrindinėms tarpvalstybinėms geležinkelio jungtims tarp sanglaudos šalių užbaigti“.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuotr./Pagrindiniai faktai apie „Rail Baltica“
AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuotr./Pagrindiniai faktai apie „Rail Baltica“

Šie pinigai ir turėtų būti skiriami Baltijos šalių europinės geležinkelių vėžės projektui „Rail Baltica“. Jis sujungtų Estiją, Latviją ir Lietuvą su Vakarų Europa.

Vis dėlto minimos lėšos tapo ginčų objektu per vadinamąjį trilogą. Taip vadinamos derybos dėl teisės aktų tarp Europos Komisijos, ES Tarybos ir Europos Parlamento.

„Scanpix“/AP nuotr./Europos Komisijos vadovo Jeano-Claude'o Junckerio metinis kreipimąsis į Europos Parlamentą
„Scanpix“/AP nuotr./Europos Komisijos vadovo Jeano-Claude'o Junckerio metinis kreipimąsis į Europos Parlamentą

Būtent ši institucija per derybas užsiplieskė neparemti į konkrečius projektus ar konkrečioms šalims numatytų iniciatyvų.

Grasina Atsigavimo fondu?

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis ir tada dar Estijos premjeru dirbęs Juri Ratas praėjusią savaitę išsiųstame laiške pareiškė, kad be minėto finansavimo pabaigti „Rail Baltica“ bus neįmanoma.

Jie siekia, kad galiausiai būtų patvirtintas toks ES biudžetas, koks buvo sutartas pernai liepos Europos Vadovų Tarybos patvirtintomis išvadomis. Ši taryba sudaryta iš visų bendrijos šalių vadovų.

„Tvirtai laikytis šios politinės valios (...) buvo ir yra pagrindinis Baltijos šalių prioritetas siekiant užtikrinti stabilų „Rail Baltica“ projekto finansavimą“, – teigiama sausio 18-ąją išsiųstame laiške, kurį turi 15min.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Gitanas Nausėda

„Mūsų šalims ši išvadų eilutė buvo svarbi bendro paketo dėl Daugiametės finansinės programos ir „Kitos kartos ES“, paskatinusių visas šalis nares daryti didelius kompromisus, dalis“, – rašoma jame, turint omenyje ES biudžetą ir Atsigavimo fondą.

Šį laišką Baltijos šalių vadovai adresavo Portugalijos premjerui Antonio Costai, nes jo šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvijos premjeras Krišjanis Karinis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvijos premjeras Krišjanis Karinis

G.Nausėda, K.Karinis ir J.Ratas taip pat pareiškė, kad sėkmingos derybos dėl ES biudžeto užtikrins „sklandų sprendimo dėl nuosavų išteklių ratifikavimo procesą mūsų šalyse“.

Šis ratifikavimas reikalingas visose ES valstybėse, kad Europos Komisija galėtų pasiskolinti lėšų 750 mlrd. eurų vertės Atsigavimo fondui, skirtam sumažinti neigiamas koronaviruso pandemijos sukeltas pasekmes ekonomikoms.

Pinigai ES šalims bus paskirstyti dotacijų ir žemų palūkanų paskolų forma.

Pagal dabartinius skaičiavimus, Lietuva iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės subsidijomis 2021–2026 m. galėtų gauti 2,22 mlrd. eurų.

70 proc. priemonės pasiskirstymo pagal šalis jau yra aiškus – iš šios dalies Lietuvai teks 2,09 mlrd. eurų. Likusios dalies paskirstymas priklausys nuo ES šalių Bendrojo vidaus produkto pokyčių 2020–2021 metais, ir paaiškės tik 2022 metais. Pagal vėliausias prognozes, iš šios dalies Lietuvai galėtų tekti 0,13 mlrd. eurų.

O dėl paskolų ėmimo Lietuva apsispręs savarankiškai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Estijos premjeras ir Centro partijos lyderis Juri Ratas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Estijos premjeras ir Centro partijos lyderis Juri Ratas

Baltijos šalių lyderių laiške taip pat teigiama, kad „Rail Baltica“ duos impulsą Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikoms bei padės sumažinti CO2 išmetimą transporto sektoriuje.

Žemiau galite susipažinti su visu aprašytu laišku.

15min nuotr./Baltijos šalių lyderių laiškas dėl „Rail Baltica“
15min nuotr./Baltijos šalių lyderių laiškas dėl „Rail Baltica“
15min nuotr./Baltijos šalių lyderių laiškas dėl „Rail Baltica“
15min nuotr./Baltijos šalių lyderių laiškas dėl „Rail Baltica“

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė 15min sakė besivilianti, kad „Rail Baltica“ bus remiamas ir finansuojamas iš ES, nes tai nėra trijų valstybių, o visos bendrijos reikalas.

Vis dėlto ji abejojo, kad ginčai dėl šio projekto gali stabdyti sprendimų, reikalingų Atsigavimo fondui startuoti, tvirtinimą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

„Atsigavimo fondas yra ypatingos svarbos. Iš pandemijos turime išeiti kuo mažesniais nuostoliais. Kol kas nėra jokių indikacijų, kad kažkokie procesai stotų. Man tokio kelio nesinorėtų“, – kalbėjo politikė.

Anot jos, sprendimas dėl Nuosavų išteklių ratifikavimui Lietuvoje bus pateiktas Seimo pavasario sesijos pradžioje.

Pirmasis apie Baltijos šalių lyderių laišką pranešė apie Briuselio aktualijas rašantis naujienų portalas „Politico“.

Ragina laikytis sprendimo

Paklausta, kodėl Baltijos šalių vadovų laiške buvo susieti pinigai „Rail Baltica“ ir Atsigavimo fondui startuoti reikalingi procesai, Prezidentūra 15min pateiktuose atsakymuose nurodė, kad visus pernykščius susitarimus dėl europinių lėšų laiko bendru paketu.

„Baltijos šalių lyderiai Atsigavimo fondą laiške Portugalijos premjerui mini kaip sudėtinę dalį bendro Europos Vadovų Tarybos susitarimo, pasiekto 2021 metų liepos 21 dieną“, – tvirtinama atsakyme.

„Baltijos šalys visus 2021–2027 metų ES finansinius dokumentus (Daugiametės finansinės programos reglamentą, Gaivinimo planą, sektorinius teisės aktus, Sprendimą dėl ES nuosavų išteklių sistemos) laiko vienu paketu, kuris turi atspindėti ES valstybių narių pasiektą sudėtingą kompromisą“, – rašoma jame.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno traukinių stotyje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno traukinių stotyje

Prezidentūra taip pat nurodė, kad Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl lėšų „Rail Baltica“ yra ypač svarbus siekiant projektą pabaigti iki 2026 metų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad „Rail Baltica“ yra visos ES strateginis infrastruktūros projektas, todėl jam reikalingas deramas politinis dėmesys ir atitinkamas finansavimas.

„Europos Vadovų Taryboje pasiektas sutarimas turi būti išlaikytas. Savalaikis ir pakankamas finansavimas yra pagrindinė sąlyga „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui“, – 15min perduotame komentare nurodė ministras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Skuodis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Skuodis

Užsienio reikalų ministerija taip pat teigė, kad Europos Vadovų Tarybos kompromisas dėl europinių pinigų užtikrino reikiamą, tačiau trapią pusiausvyrą tarp visų valstybių ir ES interesų, todėl jo reikėtų laikytis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką