Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 6d. 16:59

Taršos mokestis kasmet paliestų per 400 tūkst. automobilių 

Islandijos plentas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Islandijos plentas

Sprendimas apmokestinti pirmą kartą registruojamus ir kaskart savininkus pakeitusius automobilius kasmet galėtų paliesti daugiau nei 420 tūkst. transporto priemonių. Tiek automobilių, patenkančių į planuojamo mokesčio ribas, buvo registruota 2018 metais, rodo "Regitros" duomenys.

Jei būtų priimtas šiuo metu svarstomas taršių automobilių mokesčio variantas, jis paliestų apie 422 tūkst. automobilių kasmet.

„Regitros“ duomenimis, 2018 metais Lietuvoje pirmą kartą buvo registruota beveik 185 tūkst. transporto priemonių patenkančių į planuojamo apmokestinimo ribas ir 237 tūkst. tokių automobilių, pakeitusių valdytojus.

2019 metais statistika atrodys labai panašiai, nes iki lapkričio pabaigos buvo registruota apie 370 tūkst. transporto priemonių, kurių savininkai turėtų mokėti taršos mokestį.

„Tiesa, į šią statistiką patenka ir transporto priemonės, kurios laikinai įvežtos į šalį ir netrukus išvežamos. Jų yra apie 60 tūkst. Iki šiol neaišku, ar tai bus objektas apmokestinimo, ar ne“, – 15min sakė „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Regitros nuotr./Saulius Šuminas
Regitros nuotr./Saulius Šuminas

Šią statistiką „Regitra“ buvo pateikusi Seimo komitetams, svarstantiems automobilių mokestį.

Priimti taršių automobilių mokestį Lietuvą seniai ragina ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), ir kiti užsienio ekspertai. O Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius šią savaitę tvirtino, kad Lietuvai neįvedus taršos mokesčio, šaliai gali grėsti milijoninės baudos.

Tuo tarpu kai kurie opozicijos atstovai siūlo šio mokesčio atsisakyti.

„Manau, kad valdančioji dauguma suvokusi, kokią dalį gyventojų tai palies, neabejotinai apsigalvos, nes baigiame pravalgyti dantis svarstydami nekilnojamojo turto mokestį, kuris palies 12 tūkst. žmonių, o čia šimtai tūkstančių kasmet“, – 15min sakė Seimo narys Mykolas Majauskas.

Pasiruošimui – vos kelios savaitės

Jis atkreipė dėmesį, kad įvesti tokį mokestį nuo sausio 1 dienos yra neprotinga, nes tokio mokesčio administravimui nebus pasiruošusi nei Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), nei „Regitra“.

S.Šuminas pritarė, kad nežinia dėl mokesčio, kuris turėtų įsigalioti jau po kelių savaičių, sukelia daug chaoso. Skambučių centras nežino, kokią informaciją gyventojams teikti, padaliniuose dirbantys „Regitros“ darbuotojai nežino, kaip ir kokius dokumentus turės priiminėti ir kaip skaičiuoti tarifus.

„Mes kito varianto neturime, tai kažkaip būsime pasiruošę. Kalėdų neturėsime, bet būsime pasiruošę. Net nenoriu svarstyti, reikės galaktinių greičių sukurti sistemą, pritaikytą tokiam mokesčiui. Ir paslaugos iš išorės nenupirksime, nes kad pirktume, reikia žinoti, ką pirkti. Kiek patys pasidarysime, tiek bus“, – sakė S.Šuminas.

Mokesčio svarstymas nukeltas tris kartus

Penktadienį nesusirinkus būtinam Seimo Ekonomikos komiteto narių skaičiui, taršių automobilių mokesčio svarstymas atidėtas trečią kartą iš eilės. Jo svarstymas nukeltas pirmadieniui.

Nors buvo siūlymų taršių automobilių mokestį koreguoti įvedant jį tik pirmą kartą Lietuvoje registruojamiems automobiliams, tokios idėjos atsisakyta ir liekama prie pirminės versijos. Siūloma, kad šį mokestį mokėtų tiek pirmą kartą Lietuvoje automobilį registruojantys gyventojai, tiek kaskart pasikeitus automobilio valdytojui.

Priklausomai nuo automobilio išmetamos anglies dioksido (CO2) emisijos, gyventojai mokėtų nuo 13,5 eurų iki 540 eurų. Nuo mokesčio būtų atleisti automobiliai, kurių išmetama CO2 emisija neviršija 131 gramų CO2 kilometrui.

Tikimasi, kad šis mokestis į šalies biudžetą atneštų 29 mln. eurų pajamų per metus.

Neįvedus mokesčio gresia bauda

Aplinkos ministerijos kancleris A.Mockevičius šia savaitę teigė, kad mokestis siejamas su klimato kaitos planu – siekiama mažinti CO2 emisijas.

Lietuva įsipareigoja sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 9 proc. Dabar automobiliai šalyje išmeta apie 40 proc. šių medžiagų. Jei Lietuvai nepavyks pasiekti tokio rezultato, kokio iš jos tikimasi, gali tekti mokėti baudą Europos Sąjungai – ji sieks ir 300 mln. eurų.

Šiuo metu prieš Lietuvą nėra pradėta jokia procedūra, tačiau kuo ilgiau bus laukiama, tuo labiau bauda didės. „Jei nieko nepriimtume, žinoma, dabar – šiais metais, kitais metais, dar kitais galbūt nereikėtų mokėti, bet jau po to tektų mokėti ir ta suma tik didėtų“, – sako A.Mockevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką