Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tiltas per Kuršių marias: daugiau „prieš“ nei „už“

Keltas
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Per metus keltais persikelia per 2 mln. keleivių, daugiau nei 600 tūkst. automobilių.
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje posėdžiavusi susisiekimo ministro sudaryta darbo grupė analizavo tilto per Kuršių marias tiesimo galimybę. Po daugiau nei dešimt metų pertraukos sugrįžta prie rimtų diskusijų, jog toks tiltas – būtinas. Skaičiuojama, kad jis atsieitų mažiausiai 165 mln. Lt. Tačiau labiausiai gąsdina ne kaina.

Pastarąjį kartą rimtos analizės dėl galimybės statyti tiltą per Kuršių marias buvo atliktos prieš dešimt metų. Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, tuo metu dirbęs Susisiekimo ministerijoje, prisiminė, kad jau tuomet įvertinta aplinkybė, jog laivyba uoste tik intensyvės. Analizuotos kelios alternatyvos, kaip būtų galima nukreipti transporto ir keleivių srautus į Kuršių neriją. Išsamiai su aplinkosaugininkais aptarta ir galimybė kasti tunelį į Kuršių neriją. Tačiau įvertinus poveikį gamtai ir sąnaudas – išsyk jo atsisakyta. 

„Smiltynės perkėlos“ iškėlimas į pietinę uosto dalį taip pat pasirodė nepriimtinas – šioje vietoje marios žiemą užšąla, todėl nuolat reikėtų ledlaužių. 

Tada priimtiniausiu variantu išrinktas tiltas per marias nuo Kairių gatvės iki Alksnynės kelio patikros posto Kuršių nerijoje. To meto kainomis vien viršutinė tilto statybų kaina skaičiuota 46 mln. Lt. Neįvertintos projektavimo sąnaudos bei tai, kiek dar darbų lauktų krante. 

Dėl terminalo stos keltų laivyba

A.Vaitkus pabrėžė, kad šiuo metu tilto statybų klausimas – itin aktualus. Jau šiais metais norima užbaigti SGD terminalo statybas ties Kiaulės Nugaros sala. Skaičiuojama, kad terminalui dirbant vidutiniu pajėgumu, du kartus per savaitę porai valandų būtų stabdoma laivyba Klaipėdos uoste. Neišvengiamai stotų ir „Smiltynės perkėlos“ keltų darbas. 

Laivyba uosto akvatorijoje intensyvės ir dėl jau baigiamo statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo. Jau kovą į terminalą, esantį visai šalia Naujosios perkėlos, turėtų įplaukti pirmasis keltas. Galingiems keltams reikia žymiai didesnio ploto apsisukti, todėl, teigiama, neišvengiamai strigs keltų į Kuršių neriją veikla. 

Uosto direkcijos nuotr./Tilto per Kuršių nerija vizualizacija
Uosto direkcijos nuotr./Tilto į Kuršių neriją vizualizacija

„Šiais metais ims veikti MSC konteinerių paskirstymo centras. Prognozuojama, kad pradžioje augimas bus apie 100 tūkst. konteinerių per metus, tačiau perspektyvoje pajėgumai gali išaugti iki 1,5 mln. Tai reiškia žymiai intensyvesnę laivybą uoste“, – apie „Smeltės“ planus kalbėjo A.Vaitkus. 

Skaičiuojama, kad per metus „Smiltynės perkėlos“ keltai per marias plukdo apie 500-600 tūkst. lengvųjų automobilių. Nukreipus srautą į Kairių gatvę pietinėje uosto dalyje, anot A.Vaitkaus, sumažėtų ir automobilių Klaipėdos gatvėse. 

„Visi prisimename neseniai kilusius gaisrus Kuršių nerijoje. Esu įsitikinęs, kad tiltas padėtų tarnyboms efektyviau dirbti. Teiginiai, kad tilto atsiradimas padarytų žalą gamtai, mano galva, yra nepagrįsti“, – aiškino uosto vadovas. 

„Smiltynės perkėlai“ rūpi savas daržas

2003-iaisiais skaičiuota, kad 1300 m ilgio estakados statybos atsipirktų per 7-8 metus. 

Tiltas atsipirktų, net jei jis būtų nemokamas“, – teigė studijos rengėjai.

Kelių transporto institutas atliko naują tilto į Kuršių neriją  galimybių studiją. Joje nurodoma, kad net jei kelionė tiltu būtų apmokestinta, kasdien vidutiniškai juo pervažiuotų apie 1586 automobiliai. Kaip realiausi variantai pateikti siūlymai statyti pasukamą plienbetoninį tiltą, kurio kaina siektų apie 165 mln. Lt, arba aukštą, nepakeliamą tiltą. Jo kaina atsieitų apie 210 mln. Lt. „Tiltas atsipirktų, net jei jis būtų nemokamas“, – teigė studijos rengėjai. Anot jų, reikia įvertinti ir tai, kad kasmet iš Automobilių kelių direkcijos atseikėjama apie 5-6 mln. Lt „Smiltynės perkėlai“ kaip kompensacija už nemokamas neringiškių keliones keltais. 

Tuo tarpu „Smiltynės perkėlos“ vadovas Darius Butvydas tikino, kad „Smiltynės perkėla“ dirba pelningai ir į biudžetą 2013-aisiais sumokėjo daugiau, nei gavo. 

Valstybinėje bendrovėje dirba 81 žmogus. Pernai keltais persikėlė 2,09 mln. keleivių, perplukdyta 651 tūkst. automobilių. Užpernai persikėlė 1,9 mln keleivių, perplukdyti 616 tūkst. automobilių. 

2013-aisiais „Smiltynės perkėla“ gavo 15,39 mln. Lt pajamų: 8,6 mln. Lt sumokėjo automobilių vairuotojai, 2,5 mln. Lt – keleiviai. „Jei keltumėme tik keleivius – klausimas, ar būtume rentabili įmonė, nes daugiausiai pajamų generuoja besikeliantys automobiliais“, – aiškino D.Butvydas. 

Pernai bendrovė įvairių mokesčių pavidalu valstybei sumokėjo 4,1 mln. Lt, taip pat sumokės apie 2,1 mln. Lt dividendų. Iš Automobilių kelių direkcijos už neringiškių kėlimą „Smiltynės perkėla“ gavo 5,6 mln. Lt.

Grynasis šios įmonės pelnas po sunkmečio vis auga: 2011-aisiais siekė 1,2 mln. Lt, 2012-aisiais – 1,46 mln., 2013-aisiais – 2,5 mln. Lt. 

Bendrovės įsiskolinimai už pirktus tris naujus keltus kredito kompanijoms siekia 14 mln. Lt. 

Šiais metais „Smiltynės perkėla“ planuoja įsigyti greitaeigį katerį, nuplukdysiantį keleivius ir dviratininkus iš Klaipėdos į Nidą per 2,5 valandos. 

„Noriu pabrėžti, kad nėra buvę atvejo, kad keltai nebūtų perkėlę laiku įvairių tarnybų. Taip pat šiuolaikiniai keltai gali plaukti bet kokiu metu – visiškai nesvarbu, koks vėjas siaučia“, – aiškino pašnekovas. Anot jo, kalbos apie transporto spūstis ties perkėla taip pat yra perdėtos – eilės susidaro vos du tris kartus per metus. 

Kuršių nerija – be automobilių?

Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser dar praėjusią vasarą susirūpino, jog automobilių srautas UNESCO saugomame gamtos kampelyje ir taip – per didelis. Esą tai pastebėjo ir čia poilsiauti nuo seno mėgstantys turistai. Pasigirdo kalbų, kad pro automobilius jau sunku praeiti. 

„Pasaulyje matome pavyzdžių, kaip kai kurie kurortai visai atsisako automobilių. Turistai juos palieka kitame krante. Kodėl ir mes negalime būtų išskirtiniai ir dar daugiau dėmesio skirti gamtai“,–- teigė ji. 

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Pasivaikščiojimas po Nidą
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Pasivaikščiojimas po Nidą

Anot A.Feser, jei šalis – tokia turtinga ir gali statyti tiltą per marias, tai kodėl ji negali būti tokia turtinga ir skirti daugiau lėšų savo gamtos ištekliams saugoti?

Diskusijoje dalyvavę Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai abejojo, ar dviratininkai, itin pamėgę keliones Smiltynėje, važiuos iki tolimos Kairių gatvės, tam, kad persikeltų į kitą krantą. Taip pat baiminamasi, kad iškėlus „Smiltynės perkėlą“ neliks dar vienos prieigos prie uosto akvatorijos. 

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento vadovas Vidmantas Bezaras tikino, kad aplinkosaugininkai kol kas priešinsis tiltui. „Yra nemažai neišspręstų juridinių klausimų, susijusių su įsipareigojimais UNESCO. Teritorijų planavimo dokumentuose tiltas taip pat nėra numatytas. Nekalbama nei apie vietą, nei apie patį tiltą kaip idėją“, – aiškino pašnekovas.

Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO ambasadoriaus Arūno Gelūno nuomone, pastačius tiltą, Kuršių nerija rizikuotų patekti į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą.

Anot jo, vis siekiama perorientuoti žmones keliauti ekologiškomis transporto priemonėmis – dviračiais, burlaiviais.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė BNS neigiamai vertino vėl pradėtas diskusijas dėl tilto į Kuršių neriją statybos. Anot R.Baškytės, nesilaikant ankstesnių susitarimų bei sprendimų, mažėja visuomenės pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis.

Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO ambasadoriaus Arūno Gelūno nuomone, pastačius tiltą, Kuršių nerija rizikuotų patekti į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką