Tai buvo tik vienas iš neseniai įvykusių su turbulencija susijusių incidentų, kurių metu buvo sužeisti žmonės, paguldyti į ligoninę ir netgi žuvo vienas žmogus. Praėjusiais metais 73 metų vyras mirė nuo širdies smūgio per stiprią turbulenciją skrydžio iš Londono į Singapūrą metu.
Turbulencija, kurią sukelia atmosferos sutrikimai, yra vienas iš labiausiai nenuspėjamų oro reiškinių pilotams.
-
Pabodo turbulencijos per skrydžius? Rado būdą, kaip šią problemą ateityje išspręsti
-
„Air France-KLM“ siekia įsigyti kontrolinį SAS akcijų paketą
-
ICAO: Rusija įpareigota per 30 d. paaiškinti GPS trukdžius ir klaidinimą
-
Siūloma ratifikuoti Lietuvos ir Saudo Arabijos susitarimą dėl oro susisiekimo
-
„Pigių skrydžių“ eros pabaiga? Įspėja, kad bilietai gali brangti visiems
Oras teka kaip vanduo upėje: jei nėra trikdžių, jis teka sklandžiai, bet jei susiduria su kliūtimi, pavyzdžiui, akmeniu, tampa turbulentiškas. Kalnai ir audros veikia kaip akmenys upėje, keisdami oro judėjimo kryptį.
Vidutinės ir ekstremalios turbulencijos visame pasaulyje įvyksta dešimtis tūkstančių kartų per metus. Daugumai keleivių tai bus juntami kaip keli smūgiai, bet sunkiais atvejais tai gali sukelti struktūrinius lėktuvo pažeidimus, laikiną kontrolės praradimą ir sužalojimus. Remiantis JAV Nacionalinės transporto saugos valdybos duomenimis, vien tik JAV nuo 2009 iki 2024 m. turbulencijos sukėlė daugiau nei 200 sunkių sužalojimų.
Gera žinia yra ta, kad mirties atvejai yra labai reti, o saugos diržų naudojimas beveik visada apsaugo nuo rimtų sužalojimų. Blogos žinios: turbulencija, atrodo, stiprėja, ypač kai kuriuose labiausiai populiariuose maršrutuose, ir ji dar labiau sustiprės, kai planeta šils.
Kur keleivių gali laukti neramiausia kelionė?
Turbulencijos prognozavimo svetainė „Turbli“ išanalizavo daugiau nei 10 000 skrydžių maršrutų, naudodama duomenis iš šaltinių, įskaitant Nacionalinę vandenynų ir atmosferos administraciją bei Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybą, ir sudarė planetos turbulencijos maršrutų reitingą.
Tikslas yra „parodyti žmonėms, kad net jei turbulencija yra chaotiška, ji vis dėlto seka tam tikrus dėsningumus“, – sakė Ignacio Gallego Marcos, „Turbli“ įkūrėjas ir kompiuterinės skysčių dinamikos ekspertas.
120 mylių maršrutas tarp Mendozos Argentinoje ir Santjago Čilėje siūlo kvapą gniaužiančius vaizdus į aukštas, kartais sniegu padengtas Andų kalnų viršūnes. Pagal „Turbli“ duomenis, tai taip pat yra didžiausią turbulenciją patiriantis maršrutas pasaulyje.
Kalnų grandinės yra didelės, nejudančios kliūtys, kurios keičia oro srautus. Jos gali sukurti oro bangas, galinčias keliauti šimtus mylių. Kai šios bangos suskaidomos, jos sukelia daug turbulencijos, kaip ir vandenyno bangos, suskaidomos į putojančią baltą putą, sakė Gallego Marcos.
Dauguma iš 10-ties intensyviausios turbulencijos maršrutų pasaulyje yra susiję su kalnais, įskaitant Andus, ilgiausią sausumos kalnų grandinę Žemėje, ir Himalajus.
JAV stipriausia turbulencija jaučiama skrydžiuose per Uolinius kalnus į Denverį ir Solt Leik Sitį bei atgal. Tas pats pasakytina ir apie Europą, kur dauguma neramiausių maršrutų yra virš Alpių, nes lėktuvai skraido tarp Prancūzijos, Italijos ir Šveicarijos, teigia „Turbli“.
Pilotai puikiai žino, kad virš kalnų reikia būti ypač atsargiems, tačiau jų sukeliamos turbulencijos ne visada yra nuspėjamos. Gallego Marcos sakė, kad kalnai visada yra ten, bet kiti turbulencijos veiksniai gali atsirasti iš niekur, be jokių akivaizdžių vizualių ženklų, kurie įspėtų pilotus.
Tai vadinama skaidraus oro turbulencija ir dažniausiai naudojama apibūdinti turbulenciją netoli terminių srovių, banguotų greitai judančio oro srautų aukštai atmosferoje, kur skrenda lėktuvai. Ji atsiranda dėl „vėjo gūsių“, greito vėjo greičio ar krypties pasikeitimo priklausomai nuo aukščio.
Šis turbulencijos tipas yra „pavojingas, nes jį sunku aptikti ir prognozuoti“, sakė Piers'as Buchananas, aviacijos taikomųjų mokslų vadybininkas Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyboje.
320 mylių maršrutas tarp Japonijos miestų Natori ir Tokoname yra vienas iš patiriančių didžiausią turbulenciją Azijoje dėl šio reiškinio, sakė Gallego Marcos.
Japonija turi „ypač stiprią terminę sraigtinę srovę“, sakė jis – tai amerikiečiai atrado per Antrąjį pasaulinį karą, kai jų ant Japonijos numestos bombos buvo nuneštos nuo tikslo stiprių vėjų.
Terminės sraigtinės srovės stiprumą lemia temperatūrų skirtumas. Japonijoje šaltas oras iš Sibiro susiduria su šiltu oru iš Ramiojo vandenyno srovių, todėl visus metus susidaro labai stipri ir palyginti stabili sraigtinė srovė.
Panašus reiškinys vyksta JAV rytinėje pakrantėje, kur šiltas oras iš Golfo srovės susiduria su šaltu oru iš Kanados. „Šiaurės Atlanto koridorius, ypač tarp Šiaurės Amerikos ir Europos, yra vieta, kur sraigtiniai srautai yra stipriausi“, – P.Buchananas sakė CNN.
Remiantis naujausiais tyrimais, planetai šylant, aiškaus oro turbulencija stiprėja.
Tai veikia taip: klimato kaita didina temperatūrų skirtumus viršutinėje atmosferoje, dėl to vėjo greitis tampa nepastovesnis ir atsiranda daugiau turbulencijos, kai lėktuvai skrenda.
Remiantis 2023 m. tyrimu, stipri turbulencija virš Šiaurės Atlanto – vieno iš judriausių skrydžių maršrutų planetoje – 2020 m. buvo 55 proc. dažnesnė nei 1979 m. Tyrimas taip pat parodė, kad turbulencija virš JAV kontinento padidėjo 41 proc.
Ir situacija turėtų dar pablogėti. Remiantis 2017 m. tyrimu, iki šimtmečio pabaigos visame pasaulyje dvigubai ar net trigubai padaugės turbulencijų, kurios yra pakankamai stiprios, kad galėtų sukelti sužalojimus, teigia CNN.
