Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

V.Pranckietis: Lietuva teikia prioritetą bendradarbiavimui su Kinija transporto srityje

Zhangas Dejiangas ir Viktoras Pranckietis
LRS.lt nuotr. / Zhangas Dejiangas ir Viktoras Pranckietis
Šaltinis: BNS
1
A A

Lietuva teikia prioritetą bendradarbiavimui su Kinija transporto srityje, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo vadovas ir Lietuvos parlamentarai penktadienį Seime susitiko su Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto pirmininku Zhangu Dejiangu ir jo vadovaujamos delegacijos nariais.

„Tikimės, kad šis vizitas turės didelį postūmį ir Lietuvos, ir Kinijos ir bendravimui ir ekonomikai. Jie žino mūsų infrastruktūros galimybes, jas naudos, kad galėtų eksportuoti savo prekes, gaminamas prie Minsko (pramonės parke „Didysis akmuo“ – BNS). Mes laukiame jų patikros komisijos dėl mėsos eksporto. Ir aš minėjau, ir jie, kad turizmas yra ta šaka, kurią galime vystyti“, – po susitikimo BNS teigė V.Pranckietis.

Vilnius su Guangdžou miestu, kuris yra Guandongo provincijos sostinė, yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį dar 2006 metais.

Socialdemokratas Algirdas Butkevičius BNS teigė, kad vizitas Lietuvai yra labai svarbus.

„Kinijoje 5–7 žmonės sprendžia visus klausimus, parlamento vadovas yra tarp jų. Tai didelis gestas“, – teigė A.Butkevičius.

Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto pirmininko vizitą laiko neeiliniu ir rodančiu Vilniaus ir Pekino santykių atšilimą. Pasak parlamentaro, Zh.Dejiangas Lietuvai pasiuntė aiškų signalą dėl Lietuvos investicijų Guangdongo provincijoje.

„Davė labai aiškią indikaciją apie Guangdongo provinciją, kad tai turėtų būti ta provincija, kur Lietuva turėtų investuoti daugiau į uosto plėtrą, tai labai svarbus signalas Lietuvai, nes jau daug laiko eina tos kalbos, kuri provincija, kur kreipti jėgas skatinti lietuviškos produkcijos eksportą“, – sakė V.Sinkevičius.

Vilnius su Guangdžou miestu, kuris yra šios provincijos sostinė, yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį dar 2006 metais.

Tarpparlamentinių ryšių su Kinija grupė pirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas tvirtino atkreipęs dėmesį į glaudesnių privačių abiejų šalių įmonių kontaktų. „Akcentavau, kad reikėtų daugiau privačių kompanijų kontaktų, ne tik valstybinių, pavyzdžiui, oro linijų srityje“, – teigė parlamentaras.

Susitikime su Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto pirmininku Zh.Dejiangu aptarė Lietuvos ir Kinijos dvišalį bendradarbiavimą. Abi pusės pritarė, kad esamas dvišalių santykių potencialas turėtų daryti teigiamą įtaką prekybos, transporto, logistikos, turizmo plėtrai, studentų mainams bei investicijų pritraukimui, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

„Lietuva ir Kinija turi ir toliau intensyviai dirbti, ieškodamos naujų galimybių viena kitos rinkose“, – sako V.Pranckietis.

Pasak jo, Lietuva, turinti puikiai išvystytą transporto ir logistikos infrastruktūrą ir efektyviai veikiantį paslaugų sektorių, gali būti patikima partnerė, sujungianti Kinijos ir Europos Sąjungos rinkas, įgyvendinant Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ projektą.

Seimo pirmininkas pabrėžė, kad Lietuva, būdama tranzitine šalimi tarp Rytų ir Vakarų, taip pat Šiaurės ir Pietų transporto koridorių, regione išsiskiria neužšąlančiu Klaipėdos uostu, multimodaliniais terminalais, taip pat dviejų vėžių geležinkelių tinklu. Lietuva nuolat investuoja į transporto infrastruktūros kūrimą. „Rail Baltica“ šiuo metu yra didžiausias bendrai su Latvija ir Estija įgyvendinamas transporto infrastruktūros projektas.

Kiniją domina Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus galimybės krovinių tranzitui, Klaipėdos uostas, laisvosios ekonominės zonos, o Lietuvos verslas suinteresuotas eksporto plėtra į sparčiai augančią Kinijos rinką.

„16+1“ formatas, kuriame dalyvauja Lietuva, yra efektyvus formatas sukuriantis papildomas bendradarbiavimo galimybes ir gilinantis ES ir Kinijos dialogą“, – pažymėjo Seimo pirmininkas. Pasak jo, Lietuva ir Kinija turi ir toliau intensyviai dirbti, ieškodamos naujų galimybių viena kitos rinkose. Abiejų šalių prekyba ir investicijos auga, Lietuvos eksportas į Kiniją 2016 m. padidėjo 20,2 proc.

Diskusijos pabaigoje buvo pažymėta dvišalių santykių plėtros svarba, pabrėžtas valstybių institucijų bendradarbiavimas, kuris užtikrintų tolimesnę stabilią Kinijos ir Lietuvos santykių raidą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką