Sekite 15min Google
„Lietuva negali tapti sunkiai pasiekiama sala. Kiekviena prarasta jungtis su svarbia Europos sostine apsunkina verslo ryšius ir mažina mūsų galimybes pritraukti investicijų. Susisiekimas svarbus ir mūsų saugumui – turime būti kuo arčiau savo sąjungininkų. Todėl verslo organizacijos susitelkė bendram kreipimuisi“, – sako „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Susisiekimo oru situacija tragiškai prastėja
Kreipimesi atkreipiamas dėmesys į kelias Lietuvai svarbias kryptis. Šiemet nutraukti tiesioginiai skrydžiai į Londoną su tradiciniu tinklo vežėju, atsisakyta plano pirmininkavimo ES Tarybai metu užtikrinti bent du tiesioginius skrydžius per dieną į Briuselį.
Taip pat nurodoma, kad planuojamas laikinas „Austrian Airlines“ skrydžių tarp Vilniaus ir Vienos sustabdymas sutaps su Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu, o nuo 2027 m. vasaros nebeliks „airBaltic“ skrydžių Vilniaus–Berlyno kryptimi.
Kreipimąsi pasirašiusių organizacijų vertinimu, silpnėjantis susisiekimas su Berlynu ypač kelia susirūpinimą stiprinant Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo srityje. Pirmininkavimo metu skrydžių patogumas taip pat gali turėti įtakos aukščiausio lygio Europos vadovų sprendimams atvykti į Lietuvą.
Investicijos į oro kelius atsiperka
„Patogaus verslo susisiekimo su Londonu praradimas turi ekonominę kainą. Pagal mūsų vertinamą scenarijų, Lietuva dėl to galėtų netekti apie 20–30 mln. eurų paslaugų eksporto per metus. Tai atitiktų maždaug 6–9 mln. eurų potencialiai negautų biudžeto pajamų. Vilniaus–Londono Sičio maršruto paramos schemoje maksimali galima suma siekė iki 3 mln. eurų per metus, t.y., 2-3 kartus mažiau nei jungties atsisakymo kaina biudžetui“, teigia Investors‘ Forum ekonomistas dr. Adomas Klimantas.
Vertinimas remiasi „Frontier Economics“ tyrimų apžvalgoje taikomu verslo kelionių bei prekybos ryšiu. Pagal scenarijaus prielaidas, tinkamo tiesioginio verslo susisiekimo nebuvimas verslo kelionių intensyvumą mažina 10–15 proc. Taikant 0,3 prekybos elastingumą, tai reikštų 3–4,5 proc. poveikį labiausiai nuo tiesioginių verslo ryšių priklausomų paslaugų eksportui.
„Į šį scenarijų neįtraukėme galimo poveikio naujoms investicijoms ir įmonių plėtros sprendimams. Patogus susisiekimas svarbus ir investuotojui, svarstančiam, kur įkurti padalinį Lietuvoje, ir Lietuvos įmonei, ieškančiai klientų užsienyje. Todėl platesnė ekonominė prarastos jungties kaina gali būti dar didesnė“, – pažymi ekonomistas.
Nuosava oro linijų bendrovė būtų vertinga, bet pareikalautų šimtų milijonų eurų
Kreipimesi įvertinama ir nuosavos oro linijų bendrovės steigimo galimybė. Nors tokia bendrovė galėtų būti naudinga Lietuvai, jai reikėtų didelių investicijų. Todėl šiame etape verslo organizacijos siūlo sutelkti išteklius į strategiškai svarbių reguliariųjų skrydžių maršrutų plėtrą.
Vyriausybė raginama 2027 m. ir vėlesnių metų biudžetuose prioritetinėms kryptims papildomai skirti bent 10 mln. eurų. Pasirašiusių organizacijų vertinimu, tinkamai parinkti maršrutai padėtų didinti valstybės pajamas, gerinti Lietuvos pasiekiamumą ir stiprinti ryšius su ES bei NATO partneriais.
Kreipimąsi „Lietuva – ne sala“ pasirašė asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos Fintech asociacija, VšĮ „Global Lithuanian Leaders“, Lietuvos pramonininkų konfederacija, asociacija „INFOBALT“, Lietuvos ir Didžiosios Britanijos asociacija „British Chamber of Commerce“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, asociacija „American Chamber of Commerce“, asociacija „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“ ir asociacija „Unicorns Lithuania“.
