Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 7d. 12:17

Vežėjai stoja už dienpinigius: „Kitu atveju mažės vairuotojų algos“

Lietuvos vežėjų sąjungos spaudos konferencija apie apklausą dėl Vyriausybės parengto dviejų minimalių atlyginimų reikalavimo projekto įtakos rodikliams.
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Lietuvos vežėjų sąjungos spaudos konferencija apie apklausą dėl Vyriausybės parengto dviejų minimalių atlyginimų reikalavimo projekto įtakos rodikliams.

Lietuvos vežėjai perspėja, kad jei bus priversti mokėti dvi minimalias algas (MMA) siekiančius atlyginimus, reali vairuotojų alga mažės, nors jų atlikta vairuotojų apklausa parodė – pusė dirbančiųjų nori didesnių socialinių garantijų.

Tuo pačiu metu, kai Seimas balsavo už rezoliuciją už geresnes darbuotojų sąlygas, Lietuvos vežėjų sąjunga pristatė jų pačių atliktą apklausą.

VMI duomenimis, pernai Lietuvoje išmokėta 758 mln. eurų dienpinigių, iš jų 380,5 mln. eurų – transporto sektoriuje.

Sako, kad tektų mažinti algas

Vairuotojų profesinės sąjungos siekia, kad atlyginimas siektų bent dvi minimalias algas (MMA), o kita suma galėtų būti išmokama dienpinigiais. Šiuo metu vairuotojams privalu mokėti bent 1,3 MMA siekiantį mėnesinį atlygį.

Padidėję mokesčiai užgriūtų darbuotojų pečius ir smogtų biudžetui, sako Lietuvos vežėjų sąjunga, atlikusi daugiau kaip 100 Lietuvos transporto įmonių ir 600 jų vairuotojų apklausą.

Tyrimo išvados parodė, kad įvedus prievolę mokėti bent du MMA darbuotojams, mokestine našta tektų dalintis su vairuotojais. Kitaip tariant, darbdaviai praneša, kad tokiu atveju vairuotojų atlyginimai sumažėtų, nes sumažėtų pelnas.

„Kai kurias įmones ištiktų bankrotas“, – spaudos konferencijoje tvirtino bendrovės „Transakademija“ direktorius Sigitas Žilius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sigitas Žilius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sigitas Žilius

Per metus – 380 milijonų eurų dienpinigiais

Jis kalbėjo apie bendrovių nuostolius, kuriuos neva patirtų įmonės, tačiau nekalbėjo apie socialines garantijas, kurios tokiu atveju pagerėtų.

Šiuo metu per 70 tūkstančių vairuotojų uždirba minimalią algą, likusią sumą gauna neapmokestinamais dienpinigiais.

VMI duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje išmokėta 758 mln. eurų dienpinigių, iš jų 380,5 mln. eurų išmokėta transporto sektoriaus darbuotojams arba tris kartus daugiau nei statybų srityje.

Vežėjų sąjungos apklausos metu vairuotojai po lygiai pasiskirstė, paklausti apie socialines garantijas. Pusė rinktųsi daugiau pinigų, bet mažesnes socialines garantijas, kita pusė – atvirkščiai.

„Aš tai siečiau su Lietuvos vairuotojų senėjimu, nes jaunimo neturime pakankamai“, – sakė A.Kondrusevičius. Dalis vežėjų pensijai kaupia papildomai ir esą nesiorientuoja į „Sodros“ pensiją.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Algimantas Kondrusevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Algimantas Kondrusevičius

S.Žilius: atlyginimai yra didesni nei dienpinigiai

Vairuotojai pakankamai socialiai saugūs, įsitikinęs Vežėjų sąjungos atstovas. Beje, apklausos rezultatai parodė, kad vežėjai supranta, iš ko susideda jų apmokestinamosios pajamos.

„Atlyginimai vairuotojams mokami didesni nei dienpinigiai“, – sakė Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius, remdamasis vienos įmonės rezultatais. Tačiau jis nesutiko pasakyti, kokia tai įmonė, ir kalbėjo už visą transporto sektorių.

Apklausa taip pat parodė, kad per 60 procentų vilkikų vairuotojų turi kitą profesiją. Per 35 proc. apklaustųjų sakė uždirbantys daugiau nei vidutinė alga – 728 eurai.

„Vidutinis darbuotojų atlyginimas jau atitinka Europos minimumą ir jį viršija“, – pastebėjo Lietuvos vežėjų sąjungos transporto politikos sekretorius A.Kondrusevičius.

Per 35 procentus apklaustųjų ilsisi 8 dienas per mėnesį ir daugiau. Dauguma apklaustų vairuotojų ramiai vertina pavojų, jei įmonę ištiktų bankrotas – sakė, kad lauktų sprendimo ir tada spręstų, ką daryti.

Neramina Mobilumo paketas

Vežėjus ir toliau neramina Mobilumo paketas, kuris, jų manymu, padarys daugiau žalos nei naudos.

Socialinių reikalų komitetas siūlė pritarti Mobilumo paketui, ir tai sukėlė dar didesnį nepasitenkinimą.

„Jis pagrįstas tik konkurencija tarp atskirų ES vežėjų, tai protekcionistiniai dokumentai. Kaip kitaip įvertinti reikalavimą kas keturias savaites grąžinti vilkiką į registracijos šalį“, – kalbėjo bendrovės „Krautoma“ direktorius Gintautas Ramaslauskas.

Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais kelių transporte krovinių vežimo pajamų apyvarta padidėjo 1 proc., o krovinių vežimo apimtys – 7,5 proc.

Dalis įmonių svarsto apie galimybę perkelti savo verslą į Lenkiją ar kitas šalis.

Vežėjai teigia suskaičiavę, kad jų pasitraukimas iš Lietuvos biudžetui kainuotų daugiau kaip milijardą eurų prarastų mokesčių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

04:10
00:39
01:08

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką