Dabar populiaru
Publikuota: 2013 spalio 16d. 09:30

Vokietijos geležinkelių atstovas Frankas Spörlas: būkite ne vien tranzito šalimi Rusijai

Frankas Spörlas
Eglės Digrytės nuotr. / Frankas Spörlas

Būti ne tranzito šalimi Rusijai, o kurti žmonėms ir užsienio investuotojams patrauklų geležinkelį, Lietuvai siūlo bendrovės „Deutsche Bahn“ („Vokietijos geležinkeliai“) atstovas Frankas Spörlas. Vokiečiai traukiniais nėra patenkinti dėl tų pačių priežasčių kaip Baltijos šalių gyventojai – jie vėluoja, stotys ne visada būna patrauklios, tačiau mielai renkasi šį keliavimo būdą ne tik dėl to, kad kainuoja pigiau nei lėktuvo bilietas, bet dažnai užtrunka tik vos ilgiau nei skrydis.

Savo mintimis su portalu 15min.lt privačios Vokietijos geležinkelių akcinės bendrovės, kurioje didžiausią akcijų dalį valdo valstybė, logistikos konsultacijų vadovas dalijosi traukinyje, važiuojančiame iš Vilniaus į Rygą. Šis traukinys, simboliškai pavadintas „RB Express Vilnius-Riga-Tallinn“, išvyko į vienintelę tokią kelionę, sujungsiančią visų Baltijos šalių sostines. RB reiškia projektą „Rail Baltica“, kuris modernia, greitiesiems traukiniams pritaikyta geležinkelio linija netolimoje ateityje sujungs penkias valstybes.

Eglės Digrytės nuotr./„RB Express Vilnius-Riga-Tallinn“
Eglės Digrytės nuotr./„RB Express Vilnius-Riga-Tallinn“

Anot organizatorių, tai yra pirmas keleivinio traukinio reisas tarp Vilniaus ir Rygos per pastaruosius 10 metų, o tarp Vilniaus ir Talino – pirmas per kelis dešimtmečius.

Vokiečiai skundžiasi traukiniais, bet jais važinėja

„Baltijos šalims svarbu būti Europos geležinkelių tinklo dalimi, – pažymėjo F.Spörlas. – Lietuvoje lankiausi prieš dešimtmetį. Tuomet ji buvo iš esmės tranzito šalimi Rusijai. Pritraukti tranzitą svarbu geležinkeliams ir dar labiau – valstybei, bet šaliai vystyti reikia daugiau nei tranzito. Reikia vystyti infrastruktūrą, pritraukti užsienio investuotojų, kad jie ką nors sukurtų, užtikrinti gerą logistiką.“

Lietuva kartu su Latvija ir Estija rengiasi per kelerius metus įgyvendinti milijardinės vertės „Rail Baltica“ projektą. Kaip iš pertvarkų uždirbti, kaip po to geležinkelį paversti patraukliu ne tik krovinių gabentojams, bet ir keleiviams?

„Nėra vieno atsakymo, – pripažino pašnekovas. – Judėjimas traukiniais stipriai susijęs su emocijomis. Todėl aš vis dar juo domiuosi ir dirbu šiame versle. Jei apie traukinius paklaustumėte vokiečių keleivių, pateiktų tuos pačius atsakymus kaip latviai (per kelionę buvo pristatytas latvių nuomonės apie keliones traukiniais tyrimas – žmonės skundėsi, kad traukiniais keliauti nepatogu, jie vėluoja, užima daug laiko, stotyse ir aplinkui nesaugu ir pan.)

Jei važiuoji traukiniu ir jis vėluoja 5–10 minučių, tai gali sunervinti. Kartais dėl tokios smulkmenos gali pavėluoti į susitikimą. Taip, lėktuvai irgi vėluoja, ir gerokai daugiau. Bet keliaudamas traukiniu nori būti punktualus. Net jei jis vėluoja vos 5 min., visi skundžiasi.“

sam.gov.lv/„Rail Baltica“ trasa
sam.gov.lv/„Rail Baltica“ trasa

F.Spörlo žodžiais, Vokietijoje sukurta puiki geležinkelio sistema – keli transporto centrai sujungti į vieną didelį tinklą. Bet keleiviai vis tiek skundžiasi, nes traukiniai vėluoja, ne visos stotys yra modernios, patogios ir saugios.

„Reikia puikios infrastruktūros, sukurti gerą atmosferą žmonėms pritraukti. Žinoma, šiam transportui vystyti reikia ir konkurencingų kainų bei kokybiškų, konkurencingų paslaugų.

Vokietijoje gal kiek lengviau, nes turime daug didmiesčių, sujungtų tarpusavyje. Baltijos šalis taip pat reikia matyti kaip vieną transporto sistemą, gal net didesnį regioną – ir Lenkiją, Sankt Peterburgą, kuris man atrodo labai svarbus. Vokiečiams irgi svarbu tobulinti geležinkelius visoje Europoje, kad visos transporto sistemos būtų suderintos viena su kita ir galėtume teikti tokias pat paslaugas, kaip kelionėms į Paryžių ar Londoną, net Varšuvą.

Kelionėms į Varšuvą paprastai renkuosi traukinį, nes tam prireikia bene 6 valandų, o lėktuvu – 3 valandų, be to, pastarasis yra brangesnis.“

Paklaustas, kaip keliauja po Vokietiją, pašnekovas patikino, kad dažnai renkasi traukinius ir ne vien dėl to, kad dirba tokioje kompanijoje. Jo biuras įsikūręs Berlyne, bet dažnai tenka važiuoti į Frankfurtą. Šiuos miestus jungia ekspresas, kelionė kuriuo užtrunka tik 3,5 valandos.

Eglės Digrytės nuotr./Frankas Spörlas
Eglės Digrytės nuotr./Frankas Spörlas

„Tai yra gana patogu. Žinoma, kartais traukiniais nusiviliu, kai jie vėluoja, ypač jei reikia persėsti. Kai ką dar reikia patobulinti, bet mūsų standartai aukšti. Vienas didžiausių ateities iššūkių yra suteikti žmonėms galimybę judėti. Tikiu, kad geležinkelis yra vienas iš būdų. Svarbu sujungti visas transporto rūšis.“

Didžiąją dalį lėšų skirs Europos Sąjunga

Europos Sąjunga (ES) turėtų finansuoti 85 proc. viso „Rail Baltica“ projekto. Vien Lietuvoje trasos ilgis siekia apie 360 km, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 km, Estijoje – apie 300.

Rugsėjo vidury Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos transporto ministrai Vilniuje pasirašė deklaraciją dėl bendros projekto „Rail Baltica“ įmonės steigimo. Susitarimas buvo pasiektas, kai Estija nusileido dėl Lietuvos siekio, kad projektas apimtų ir Vilnių.

„Rail Baltica“ pripažinta transeuropinio transporto tinklo prioritetiniu projektu. Juo numatoma 950 km ilgio geležinkelio linija sujungti Taliną ir Varšuvą per Rygą ir Kauną.

Dokumentas išreiškia projekte dalyvaujančių šalių politinę valią ir susitarimą įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ nutiesiant modernią, greitiesiems traukiniams pritaikytą geležinkelio liniją, sujungsiančią penkias valstybes.

Artimiausiu metu šalys numato pasirašyti akcininkų sutartį ir įsteigti bendrą įmonę, kuri administruos naujos europinės vėžės geležinkelio linijos tiesimą nuo Kauno iki Talino. Įmonė bus atsakinga už lėšų iš ES fondų ir kitų šaltinių gavimą, projektavimo ir statybos darbų konkursų skelbimą bei statybos darbų koordinavimą, rašoma pranešime spaudai.

Pirmajame etape „Rail Baltica“ projektą įgyvendins trys Baltijos valstybės, vėliau prisijungs ir Lenkija bei Suomija.

Rekonstruoti pradėjo nuo pietų

Spalio pradžioje bendrovė „Panevėžio keliai“ nutiesė pirmuosius 600 metrų „Rail Baltica“ bėgių geležinkelio atkarpoje Marijampolė–Kazlų Rūda.

„Rail Baltica“ geležinkelis tiesiamas rekonstruojant dabartinę vadinamąją rusišką 1520 mm geležinkelio vėžę ir greta klojant naują europinio standarto – 1435 mm – vėžę.

Ši įmonė tiesia dvi atkarpas. Minėta ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda rekonstrukcija vykdoma pagal liepą pasirašytą 200 mln. litų apimties sutartį. Per pusantrų metų bus rekonstruota 25,87 km rusiškosios vėžės geležinkelio, du tiltai, 17 pralaidų, 9 pervažos bei trys stotys: Marijampolės, Vinčų bei Kazlų Rūdos.

„Panevėžio keliai“ taip pat dirba ruože Mauručiai-Jiesia. Šių darbų kaina – 132 mln. litų. Per 19 mėnesių bus rekonstruota 7,643 km senos vėžės ir naujai paklota 10,638 km naujos vėžės kelio, rekonstruoti 4 tiltai, 8 pralaidos, 1 pervaža ir Jiesios geležinkelio stotis su dviem peronais.

Skeptikai nuogąstauja, kad Lietuvai nutiesus vėžę Lenkija savo įsipareigojimų neskubės vykdyti ir traukiniai per šią šalį judės vėžlio greičiu. Lenkams esą nenaudinga greitai nukreipti krovinių srautą nuo išvystytos uostų infrastruktūros į geležinkelį.

„Panevėžio keliai“ yra viena iš penkių generalinių rangovų, tiesiančių 123 km ilgio „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno. Kiti keturi – Geležinkelio tiesimo centro, „Kauno tiltų“ ir „Mitnijos“ konsorciumas, EUROVIA CS ir „Eurovia Lietuva“ konsorciumas, Hidrostatyba“. Jiems talkins per 15 subrangovų. Tarptautinį projektą Lietuvos teritorijoje įgyvendina „Lietuvos geležinkeliai“.

Tai yra didžiausias nepriklausomos Lietuvos investicinis projektas, kurio sąmata – 1,3 mlrd. litų. Už šiuos pinigus bus rekonstruota, įrengta ir pastatyta 18 tiltų, 4 viadukai, 125 iešmai, 34 pervažos ir 90 pralaidų, sutvarkytos 6 geležinkelio stotys, 18 peronų ir 61 kelynas.

Rekonstrukcijai prireiks tūkstančio darbuotojų, 700 techninių agregatų. Po jos keleivinių traukinių greitis turėtų padidėti nuo 70 iki 120 km/val., krovininių – iki 80 km/val.

Skeptikai nuogąstauja, kad Lietuvai nutiesus vėžę Lenkija savo įsipareigojimų neskubės vykdyti ir traukiniai per šią šalį judės vėžlio greičiu. Lenkams esą nenaudinga greitai nukreipti krovinių srautą nuo išvystytos jūrų uostų infrastruktūros į geležinkelį.

Bet Lenkijos transporto ministras Slawomiras Nowakas lietuvių pareigūnus yra patikinęs, kad jie rekonstruos savo europinę vėžę ne mažesniam negu 160 km/val. greičiui.

Kauną „Rail Baltica“ linija, skirta daugiausia kroviniams pervežti, turėtų pasiekti iki 2015 m. pabaigos. Vilnius kol kas lieka nuošalyje. Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos sostines turėtų sujungti „Rail Baltica 2“, kurios vėže riedančių traukinių greitis pasieks 240 km/val.. Toks maksimalus greitis pasirinktas neatsitiktinai. Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad tais pačiais bėgiais negali važiuoti ir kroviniai, ir keleiviai, jeigu traukinių greitis didesnis.

Vilniui čia gali kilti problemų, nes, skirtingai nei kitos sostinės, Vilnius yra geografiškai nepatogioje padėtyje. Kol kas nežinia, kaip bus prijungtas Vilnius, nes tam reikia papildomų studijų.

Kol kas aišku, jog pagrindinis „Rail Baltica“ centras bus Kaune. Tai lemia patogi šio miesto geografinė padėtis. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ stato Vilniaus intermodalinių krovinių centrą, kuris turėtų išspręsti efektyvaus susisiekimo su sostine klausimą gabenant krovinius.

Dėl „Rail Baltica 2“ projekto ėmė konkuruoti Šiauliai ir Panevėžys. Strateginio poveikio aplinkai ataskaitoje numatyta, kad geležinkelis eis per Panevėžį. Per Šiaulius eina senoji dar SSRS laikais nutiesto geležinkelio vėžė. Ataskaitą parengusi bendrovė „Sweco Lietuva“ pažymėjo, kad šios vėžės buvimas darbų neatpigintų.


View Larger Map

Su panašia problema susidurs ir Vilnius. 15min.lt duomenimis, greičiausiai dabartinis geležinkelio kelias Vilnius-Kaunas bus modernizuotas ir pritaikytas greitajai europinei vėžei. Tokiu atveju, keliaujant į Rygą, Taliną ar Helsinkį, tektų persėsti Kaune.

Briuselis pripažino prioritetiniu projektu

Europos Parlamentas ir Taryba dar 2004 m. pripažino „Rail Baltica“ transeuropinio transporto tinklo prioritetiniu projektu. Juo numatoma 950 km ilgio geležinkelio linija sujungti Taliną ir Varšuvą per Rygą ir Kauną. Atkarpa nuo Helsinkio iki Talino būtų jungiama keltų linijomis, bet ateityje siūloma iškasti tunelį.

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi skirtingo standarto geležinkelio vėžės – rusiškoji ir 21,8 km europinės vėžės ruožas nuo sienos su Lenkija iki Šeštokų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

49:40
01:06
01:03

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką