Per tris su puse dešimtmečio Klaipėdos uostas tapo vienu svarbiausių Lietuvos strateginių objektų. Šiandien jis yra ne tik šalies prekybos vartai į pasaulį, bet ir svarbi energetinio saugumo, nacionalinės gynybos bei tarptautinės logistikos grandis. Per Klaipėdą keliauja dešimtys milijonų tonų krovinių, čia užtikrinamas suskystintų gamtinių dujų terminalo veikimas, priimami NATO sąjungininkų laivai, vystomi žaliosios transformacijos projektai.
Kartu su nepriklausoma Lietuva augo ir pats uostas. Keitėsi infrastruktūra, gilėjo laivybos kanalas, atsirado nauji terminalai, buvo įgyvendinti projektai, leidę Klaipėdai išlikti konkurencingai Baltijos jūros regione. Šiandien uostas dažnai minimas tarp svarbiausių Lietuvos sėkmės istorijų. Tai pavyzdys, kaip nuoseklios investicijos ir strateginis planavimas gali sukurti ilgalaikę vertę valstybei.
Žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai, verslo, kultūros atstovai pabrėžia uosto svarbą valstybei, jos saugumui ir investicijoms, jūrinei tapatybei ir kiekvienam. Savo įžvalgomis jie pasidalijo su „M1-plius“ radijo klausytojais.
Klaipėdos uostas – Lietuvos nepriklausomybės sėkmės istorija
Politologas, geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala:
Visų pirma, norėčiau pasveikinti Klaipėdos uostą su 35-mečiu ir pasidžiaugti tuo, kad yra dar viena mūsų valstybės raidos istorija ir sėkminga istorija. Aš pats gimiau Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais, tai žinau, ką reiškia augti, stiprėti, adaptuotis prie kintančių aplinkybių. Ir čia Klaipėdos uosto vaidmuo yra itin svarbus – ne tik vertinant per ekonominę perspektyvą.
Lietuvai būnant atvirai ekonomikai, kuri stipriai priklauso nuo importo, bet ir daug eksportuoja, taip pat ir vertinant saugumo perspektyvą ir energetinį saugumą, ir saugumą, susijusį su visu Baltijos jūros regionu, kuris, galima pasidžiaugti, šiandien turi daugiau NATO narių negu prieš keletą metų Švedija ir Suomija, tapus NATO narėmis. Tad uostas, akivaizdu, prisitaiko prie kintančių aplinkybių, randa naujus būdus augti ir tai yra kertinės svarbos istorija visai Lietuvos valstybei. Tad linkiu ir toliau būti stipriems, prisidėti prie mūsų šalies augimo. Klaipėdos uostas man yra Lietuvos nepriklausomybės sėkmės istorija.
„Be uosto Lietuva taptų logistiniu akligatviu“
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas:
Klaipėdos uostas man šiandien reiškia tris dalykus per investicijų prizmę. Pirma, geopolitinis stabilumas, nes uostas yra NATO rytinio flango logistinis stuburas ir sąjungininkų technika, pajėgos eina per Klaipėdą ir investuotojams yra tikrai puikus signalas, kad Lietuvoje yra infrastruktūra, apsauga ir bus tęstinumas.
Antra, uostas pats savaime yra investicinis objektas: privatus kapitalas valdo terminalus pagal ilgalaikles sutartis, veikia SGD infrastrukūra, ateityje anksčiau ar vėliau tikrai atsiras „Rail Baltica“ jungtis. Ir turėsime sau patys pasakyti, ir visam pasauliui, kad tai, iš tikrųjų, yra vienintelis giliavandenis, neužšalantis uostas rytiniame Baltijos krante.
Trečia, paklauskime savęs, kas gi būtų be uosto? Lietuva taptų logistiniu akligatviu, sąnaudos augtų, konkurencingumas kristų, kapitalas eitų kitur. Todėl aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad uosto vadovybė priima teisingus sprendimus. Šiuo metu, akivaizdu, kad Klaipėdos uostas dominuoja visoje rytinėje Baltijos pakrantėje.
„Čia prasideda Lietuvos jūrinė tapatybė“
Žurnalistas ir rašytojas Andrius Užkalnis:
Kai galvoju apie Klaipėdos uostą, visą laiką galvoju apie keltą į Kuršių neriją, kuris mano kraujyje nuo vaikystės. Aš nuo to kelto visą laiką uostą ir matydavau. Aš galvoju apie Klaipėdos uostą kaip apie vienintelį tokį veikiantį ir gyvą Lietuvos uostą. Kai žiūriu į kranus, į kirus, žuvėdras ir laivus, aš visą laiką galvoju, kad štai čia yra Lietuvos kraštas, pasaulio kraštas ir kad Lietuva yra jūrinė valstybė. Nes Klaipėda uosto dėka yra miestas, kokio niekur kitur Lietuvoje neturime.
Man labai patinka laukti kelto Naujoje perkėloje, kur akies krašteliu matosi laivai. Įvažiavus į keltą matosi dar daugiau laivų, ir kai plauki, irgi matosi laivai tolumoje. Jeigu manęs paprašytų apibūdinti uostą trimis žodžiais, aš pasakyčiau: erdvus, laisvas ir kelionės.
„Jeigu turi prieigą prie jūros, turi prieigą prie pasaulio“
Verslininkas ir Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys Robertas Dargis:
Uostas yra vienas iš svarbiausių valstybės infrastruktūros dalių, per kurį vyksta ryšys su pasauliu, nes jeigu tu turi priejgą prie jūros – tu turi prieigą prie viso pasaulio. Ir, be abejo, mums, kaip pramoginio laivyno žmonėms, buriuotojų bendruomenei, tai buvo labai svarbus žingsnis, kad mes šiandien galime laisvai išplaukti, laisvai grįžti. Ir turbūt labai svarbu yra valstybei turėti vartus į pasaulį.
Čia vyksta ir prekyba, čia vyksta kelionės, čia vyksta pasaulio pažinimas. Tai aš manau, kad visa tai apibūdina uostą ir infrastruktūrą, kuri 30 metų tobulėjo. Šiandien visa tai tikrai atitinka pasaulinį lygį. Apibūdinčiau: vartai, technologijos ir laisvė. Laisvė į pasaulį.
„Uostas visada buvo magiška vieta“
Laidų vedėjas Algis Ramanauskas:
Pirmas prisiminimas apie Klaipėdos uostą, jūrą, aišku, yra iš studijų laikmečio. Tai nebuvo geri laikai, tačiau tai buvo vaikystė ir ten buvo viskas, kas atrodo labai saulėta ir gražu. Uostas buvo tokia magiška vieta, kur ten nelabai, man atrodo, įeiti galėdavai, bet pro daugybę Klaipėdos langų ir tuose sporto bendrabučiuose, kur mano gyventa kažkada, matėsi tie mistiški kraunai. Tai tas mistiškas kranas, keistos formos, tas toks nupjautas lašas, iki šiol man drugelius diafragmoje sužadina.
Uostą aš apibūdinčiau šiais trim žodžiais – progresas, vartai, laisvė. Mano mėgstamiausia vieta Klaipėdoje, iš kur galima stebėti laivus plaukiančius, aišku, yra keltas į Smiltynę. Kaip galėtų būti kitaip vilniečiui, kuris Klaipėdos iki šiol net nelabai pažįsta. Taip, tai yra geriausia vieta Klaipėdoje man stebėti viską, kas ten vyksta.
