Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugpjūčio 6d. 08:39

Dujotiekio „Nord Stream“ projektui bus samdomi ir arkliai

Į vamzdį telpa žmogus
Į vamzdį telpa žmogus

Keliauti nauju dujotiekiu „Nord Stream“ nuo Rusijos iki Vokietijos galėtumėte ir jūs – giliai Baltijos jūroje besidriekiantys vamzdžiai yra pakankamai platūs, kad susilenkęs į jį galėtų tilpti ir žmogus.

Trijų arklių, penkerių metų ir 7,4 mlrd. eurų prireikė, kad rusiškos dujos Europą pasiektų nauju keliu – dviem „Nord Stream” vamzdžiais. Tačiau man įspūdį paliko tik kalbos apie projektą, tuo metu Vokietijos mieste Lubmine į paviršių išnyrantys vamzdžiai tarsi ištirpsta prie gretimais įsikūrusios aštuonių blokų atominės elektrinės. Dabar ji jau nebeveikia, tačiau sakoma, kad jeigu visi 8 elektrinės blokai būtų buvę užkurti, ji būtų galingiausia branduolinė jėgainė pasaulyje.

Po vandeniu

Dr. Anja Shanz rankose laiko indą, pilną įvairiausių kriauklių. Ji džiaugiasi, kad iš jūros pavyko ištraukti ne tik suaugusių, bet ir paauglių moliuskų. Tai reiškia, kad vamzdžių tiesimo metu sutrikdytas povandeninis gyvenimas grįžta į senas vėžes.

Anja ir kiti Vokietijos Taikomosios ekologijos instituto darbuotojai lydi vokiečių, latvių ir lietuvių žurnalistus į žvalgybas Baltijos jūroje. Laivu „Professor  Albrecht Penck“ keliaujame ieškoti „Nord Stream“ dujotiekio ir aiškintis, kaip jūros gyventojų namus pakeitė naujas dujų kelias.

Išplaukusi į atvirą jūrą, laivo įgula pradeda darbą. Šalmų nedėvinčius žurnalistus išveja veiksmo stebėti į viršutinį denį, o patys į jūros dugną leidžia specialų kaušą, pasemia jūros vandens, smėlio ir kriauklių bei ištraukia Anjos apžiūrai.  Jai atrodo, kad viskas gerai, tačiau mini, kad tiksliai žinos tik tuomet, kai bus atlikti išsamūs tyrimai. Anjos teigimu, pradžia yra daug žadanti – regis, kad Baltijos jūros dugno gyventojai jau pamiršo vandenyje dirbusius narus ir priprato prie tysančio svetimkūnio.

Kiek vėliau į 5 metrų gylį leidžiamas zondas su kameromis, vadinamas „Predator“ (liet. Plėšrūnas). Gyvenimas Baltijos jūros dugne manęs taip pat nesužavi – jokių spalvingų koralų ar žuvų. „Predator“ mums parodo tik samanų spalvos augalų ir mailiaus, ne didesnio už degtukų dėžutę.

 

Anja laive
Anja laive

Samdomi arkliai

Darbo tiesiant „Nord Stream“ būta daug. Jūros dugne dirbo ne tik vamzdžius, kurių kiekvienas sveria apie 24 tonas ir yra 12 metrų ilgio, litavę narai. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų  palikimą tyrė išminuotojai. Jeigu tik buvo įmanoma, sprogmenys buvo palikti savo vietose, kai kurie – ištraukti iš Baltijos jūros dugno.

Ten, kur jūros dugnas buvo akmenuotas, akmenys iš pradžių buvo patraukti, tad nutiesus dujotiekį reikėjo atkurti natūralų dugną. Į jūrą buvo leidžiami akmenys. Vietomis tokių atkarpų ilgis siekia ir kilometrą, plotis – per 20 metrų. Dabar plika akimi natūralaus ir dirbtinai atkurto jūros dugno atskirti praktiškai neįmanoma – ant dirbtinio paviršiaus jau želia įprasta augmenija, plaukioja žuvys.

Darbo „Nord Stream“ projekte turės ir trys arkliai. Lubmine, kur dujotiekis vėl iškyla į paviršių, trys arkliai už būstinės tvoros prižiūrės kopas. Tiesiant vamzdžius ir kitus įrenginius, reikalingus rusiškų dujų patiekimui į Europos dujotiekius, sutrumpėjo krantas ir ten, kur turėjo būti smėlis, dabar želia žolės.  Būtent arkliai ir pasistengs, kad pakrantė vėl būtų tokia, kaip buvusi – suės žoles.

Pasižiūrėjus į pakrantę, suabejoju, ar jiems tikrai patiks „Nord Stream“ pasiūlytas meniu, tačiau projekto atstovai patikina, kad bus atsigabenti neišrankūs ir būtent tokias žoles (mano akimis – piktžoles) mėgstantys arkliai.

Sunkesnis už Eifelio bokštą

Dujos iš Rusijos „Nord Stream“ dujotiekiu keliauja maždaug keturias dienas. Vyborge į dujotiekį jos patenka maždaug 30 laipsnių temperatūros, jūros dugne atšąla iki maždaug 12 laipsnių.

Giliausiai „Nord Stream“ atšaka glūdi 210 metrų gylyje. Visas „Nord Stream“ vamzdynas yra net 242 kartus sunkesnis už Eifelio bokštą. Baltijos jūroje nutiesto naujo dujų kelio svoris siekia net 2,4 mln. tonų.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios sumanyta tiesti „Nord Stream“, yra auganti dujų paklausa ir mažėjanti pasiūla. Dujų gavyba Europoje mažėja, tuo metu prognozės rodo, kad 2030 metais Europai dujų reikės maždaug 100 mlrd. kubinių metrų daugiau. „Nord Stream“ per metus pumpuos iki 55 mlrd. kubinių metrų dujų, vadinasi, dujotiekių reikės dar daugiau.

„Tokie projektai kaip „Nord Stream“  trunka apie 10–15 metų. Todėl sprendimus dėl kitų dujotiekių reikia priimti jau dabar“, – žurnalistams Vokietijoje sakė „Nord Stream“ atstovas Baltijos šalims Romans Baumanis.

Didžiausia dalis akcijų – 51 proc. – priklauso Rusijos energetikos kompanijai „Gazprom”.  Vokietijos energetikos bendrovės – „Wintershall Holding GmbH“ ir „E.ON Ruhrgas AG“ – turi po 15 proc., o olandų gamtinių dujų infrastruktūros bendrovė „N.V. Nederlandse Gasunie“ bei Prancūzijos energijos tiekėja „GDF SUEZ“ – po 9 proc. projekto akcijų.

Dujų tiekimas pirmąja „Nord Stream“ linija buvo pradėtas 2011 m. lapkričio mėnesį. Antrąja linija dujos tekėti pradės paskutinįjį šių metų ketvirtį.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką