Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Estija – optimizmo burbulas ar naujas augimo kelias Europai?

Moderni architektūra Talino centre
„Scanpix“ nuotr. / Moderni architektūra Talino centre
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Re&Solution group“ trumpoje Baltijos šalių NT rinkos apžvalgoje teigiama, kad pastaruoju metu Estijos nekilnojamojo turto rinka gyvena neįtikėtino optimizmo nuotaikomis. Pastaruosius keletą mėnesių nekilnojamojo turto investuotojų kiekis Estijoje, ypač iš Skandinavijos šalių, gerokai padidėjo.

„Dar vos prieš keletą mėnesių niekas net nepagalvodavo apie nekilnojamojo turto įsigyjimą esant 10 proc. pelningumui, tačiau keli naujausi ir planuojami sandoriai mažmeninėje ir biuro patalpų rinkoje įrodė pirkėjų alkį esant apie 8 proc. pelningumui“, – sako „Re&Solution“ Baltijos šalių regiono Investicijų ir analizės departamento vadovė Neringa Rastenytė.

Naujuose nekilnojamojo turto aukcionuose ir varžytynėse, organizuojamuose Estijos vyriausybinių institucijų bei antstolių, pastebimas netikėtas ir sunkiai paaiškinamas aktyvumas – pradinės kainos padidėja bent 20–30 proc. Neretai su bankais susijusios įmonės, kurių specializacija – nekilnojamojo turto įsigijimas per viešuosius aukcionus, net ir turėdamos beveik neribotų finansinių išteklių bei esant nedidelei kapitalo kainai negali pasiūlyti didesnės kainos už kitus optimistiškai nusiteikusius aukcionų dalyvius.

Paprastai tokie faktai rodo rinkos stabilizaciją ir leidžia pranašauti augimą. Tiesą sakant, dabartinę Estijos nekilnojamojo turto rinkos situaciją galima paaiškinti labai paprastai: nustojo mažėti pagrindiniai makrorodikliai, regis, mažėja ir užregistruojamų bedarbių, auga eksportas ir importas, o euras jau beveik ranka pasiekiamas.

– Ar rinka supras šiuos signalus kaip naujo ekonomikos ciklo pradžią ir prasidės pasiruošimas naujam augimui?

– Estija – nedidelė valstybė, todėl labai priklausoma nuo pasaulio rinkų, o didesnių valstybių problemos skaudžiai atsiliepia Estijos ekonomikai. Minėtus teigiamus pokyčius daugiausia lėmė ryžtingi veiksmai viešajame sektoriuje: Vyriausybės garantijos, paramos paketai, skolų išpirkimas ir net tiesioginis investavimas į privatų sektorių, kaip, pavyzdžiui, parama naujų automobilių pirkėjams Vokietijoje. Šios priemonės buvo skirtos rinkų likvidumui ir pasitikėjimui jomis atkurti. Priemonės didžiąja dalimi pasiteisino – ypač išaugo Estijos eksportas, – sako „Re&Solution“ Baltijos šalių regiono Investicijų ir analizės departamento vadovė N.Rastenytė.

– Ar dabar tinkamas metas investuoti ir į kokių rizikų saugotis?

– Investavimo ekspertų nuomone, 2010 m. investuotojai kol kas nusitaikę į pagrindinius nekilnojamojo turto objektus, o pigesnėmis alternatyvomis labiau bus pradedama domėtis tik 2011 m. Nepaisydami optimizmo, investuotojai neturėtų pamiršti silpnesnių Europos valstybių, kuriose prasidėjo antroji recesijos banga, keliamo pavojaus rinkoms, atsižvelgti į sumažėjusią nuomos paklausą, valstybinio finansavimo trūkumą bei skolų padengimo problemas.

Investuotojai, ypač vietos, labai atsargiai rinksis, į ką investuoti. Kokybė, kokybė ir dar kartą kokybė – tai svarbiausias kriterijus, lemsiantis jų pasirinkimą. Pagrindiniai nekilnojamojo turto objektai turi potencialą, tačiau atsižvelgiant į antrinius nekilnojamojo turto objektus, kurių grynasis pelningumas siekia 7,5–8 proc., tai jau yra rizikos požymis“, – sako „Re&Solution“ Baltijos šalių regiono Investicijų ir analizės departamento vadovė N.Rastenytė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką