„Foreign policy“ rašo, kad jau ketverius metus iš eilės mirčių Italijoje registruojama daugiau nei gimsta kūdikių. Todėl ekonomikos augimas smarkiai priklauso nuo imigrantų, tačiau dabartinė šalies valdžia yra nelinkusi į darbo rinką įleisti imigrantų. Tad vis didesnis iššūkis yra palaikyti socialinės apsaugos sistemą. Didelis vyresnių gyventojų skaičius esą tiesiog apvagia darbo jėgą, be to, pensininkai išleidžia kur kas mažiau pinigų nei darbingo amžiaus žmonės, todėl fiksuojamas itin silpnas ekonomikos augimas.
Pensijoms šalis išleidžia net 14 proc. bendrojo vidaus produkto. Todėl socialinės apsaugos sistemai būtinos reformos. Italijos ketinamas priimti taupymo planas numato, kad bus vėlinamas išėjimo į pensiją amžius.
Svarbi Italijos krizės priežastis yra ir klestinti šešėlinė ekonomika, kuri, kaip skaičiuoja ekonomistai, siekia maždaug ketvirtadalį šalies BVP.
Klesti ir korupcija. Kyšiais dažnai atsidėkojama už pagalbą nuslepiant mokesčius. BBC pranešė, kad dėl mokesčių vengimo šalis prarado maždaug 140 mlrd. JAV dolerių.
Smarkiai skiriasi šiaurinės ir pietinės Italijos gyventojų kasdienybė. Šiaurė yra industrializuota, joje dominuoja privačios kompanijos, tuo metu pietūs yra kur kas mažiau išsivystę, priklausomi nuo žemės duodamo derliaus, daugybė žmonių neturi darbo.
Italijoje vyrauja smulkus verslas. Jei įmonės dirbtų itin produktyviai, šalis klestėtų, tačiau net ir neefektyviai veikiančios bendrovėms liekant rinkoje, joms darosi itin sunku konkuruoti su didelių užsienio verslų pigia produkcija.
