Europos finansų krizės sprendimas stringa. Nesutariama, kas ir kokia dalimi turi prisiimti nuostolius dėl Graikijos bėdų. Pirmadienį susitikę Europos politikai pareiškė nesutinką, kad kreditoriai prisiimtų mažesnę negu lauktą nuostolių dalį.
Priminsime, praėjusią savaitę Graikijai taip ir nepavyko galutinai susitarti su kreditoriais dėl pakankamo masto skolų nurašymo. Tol, kol nuostolių neprisiims kreditoriai, Graikijos nenori gelbėti ir euro zonos nariai. Gausių diskusijų dėl Graikijos skolų veikiausiai sulauksime visą šią savaitę. Nemažai apie tai bus kalbama ir trečiadienį prasidedančiame pasaulio ekonomikos forume Davose.
Taip pat artimiausiu metu politikams reikia apsispręsti dėl naujo Europos centrinio banko nario. Privilegijuotą poziciją centriniame banke gali prarasti Ispanija. Gegužę baigiasi aštuonerius metus trukusi ECB valdybos nario ispano J.M.Gonzales-Paramo kadencija. Jį pakeisti ir kartu sumažinti prasiskolinusioms šalims tenkančių balsų ECB valdyboje skaičių kėsinasi Liuksemburgas, siūlydamas savo atstovą. Iki šiol keturios iš šešių vietų ECB valdyboje buvo rezervuotos keturioms didžiausioms regiono ekonomikoms, įskaitant Ispaniją. Sprendimus dėl euro palūkanų priima šešių narių valdyba kartu su valdytojų taryba, kurią sudaro 17 euro zonos šalių narių centrinių bankų vadovai.
