Įvertinęs pirmųjų po rekonstrukcijos dešimties mėnesių patirtį ir savo gamybines galimybes, Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas nusprendė praplėsti veiklą bei labiau orientuotis ne į iš vietos žvejų supirktos žuvies perdirbimą ir pardavimą vietos rinkoje, o plėsti gamybos bei paslaugų sritį.
Kaip ir anksčiau, veiklai reikalingą žaliavą Aukcionas priims iš vietos žvejų. Tačiau, jei anksčiau labiausiai buvo orientuojamasi į Baltijos menkės supirkimą, perdirbimą ir pardavimus, dabar bus priimama ir perdirbama visa Baltijos žuvis, kuriai išgaudyti žvejams paskirstytos kvotos. Jau dabar Aukcionas sudarinėja sutartis su vietos žvejais, ypač aktyviai bendradarbiauti nori priekrantės žvejų įmonės. Šie žvejai patys skatina Aukcioną kuo skubiau atnaujinti veiklą. Taip pat bus priimama ir perdirbama Aukciono klientų pristatyta žaliava.
Pagal praėjusių metų rudenį ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Liuksemburge žemės ūkio ministrų pasiektą politinį susitarimą dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje, Lietuvai 2017 metams atiteko tokios žvejybos galimybės: šprotų Lietuvos žvejybos įmonės gali išgaudyti 13 061 toną, strimelės (centrinėje Baltijos jūros dalyje) – 5 580 tonų, menkės (rytinėje Baltijos jūros dalyje) – 1 736 tonas, menkės (vakarinėje Baltijos jūros dalyje) – 131 toną, lašišos (pagrindiniame Baltijos jūros baseine) – 1 486 vnt.
Be šios žuvies, Aukcionas ketina perdirbti ne tik įvairią sezoninę žuvį, bet ir Baltijoje bei Kuršių mariose pastaruoju metu itin sparčiai plintančias invazines žuvis, tokias kaip grundalai. Pastaroji žuvis dėl savo, palyginti, nedidelės kainos dabar itin populiari kaimyninėje šalyje Latvijoje ir užkariauja vis daugiau Europos šalių rinkų. Dabar Lietuvos priekrantės žvejai visą sugautą grundalų laimikį parduoda supirkėjams iš Latvijos. Didžioji dalis ir kitos žuvies žaliavos yra išvežama į užsienio šalis, pavyzdžiui, net 80 procentų lietuvių išgaudytos menkės keliauja į Lenkijos perdirbimo gamyklas.
„Lietuvos priekrantės žvejai ir verslinės žvejybos įmonės savo veiklą vysto panaudodami mūsų šaliai tenkančias išgaudymo kvotas, kurias jiems paskirsto valstybė, tačiau didžiąją dalį savo laimikio jie realizuoja už Lietuvos ribų. Mes skatinsime, kad žvejai pristatytų žaliavą Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui ir čia ją perdirbtų, tuo pačiu, kad šviežia Baltijos jūros žuvimi bei perdirbta jos produkcija būtų aprūpinta ir mūsų šalies rinka, o vartotojai turėtų didesnį vietos žuvies pasirinkimą“, - sako naujasis Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono vadovas Vytautas Mockus.
Pernai vasario pabaigoje po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas, dirbant dvidešimt dviejų dienų per mėnesį ir aštuonių darbo valandų per parą pajėgumu, per metus gali perdirbti 920 tonų šviežios žuvies. Vietos žvejų, užsiimančių versline žvejyba, pristatyta Baltijos žuvis pirmiausia bus išrūšiuojama, tuomet ji pateks į pirminio perdirbimo cechą, kur gali būti filetuojama ar kitaip perdirbama pagal užsakovo poreikius. Klaipėdoje veikianti žuvies perdirbimo įmonė gali gaminti tiek šviežią filė bei faršą ar pasiūlyti užsakovams išdarinėti žuvį, tiek ją sūdyti ar gaminti šaldytą produkciją.
Baltijos žuviai perdirbti Aukcione įrengta naujausia vokiečių bei ispanų gamintojų perdirbimo, filetavimo, šokinio šaldymo, pakavimo, fasavimo, šaldytuvų sandėliavimo įranga. Įrengtos trys šaldymo kameros, kurių bendra talpa – 300 kub. m. Čia, esant poreikiui, gali būti palaikoma iki 20 laipsnių šalčio temperatūra.
Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktorius V.Mockus planuoja, jog jau artimiausiu metu Aukcionas veiks tokiu pajėgumu, koks numatytas įmonės techniniuos projektuose, o jau po metų pajėgumai gali būti didinami, įdarbinant daugiau žmonių ir dirbant keliomis pamainomis.
