Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

V.Baltraitienės „pieno įstatymas“ gali prieštarauti Konstitucijai, ES teisei ir riboti konkurenciją

Karvė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Karvė
Šaltinis: 15min
0
A A

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Seime pati užregistravo nesąžiningos prekybos pienu draudimo įstatymą – Vyriausybei neteikė, nes norėjo greičiau priimti įstatymą. Net ir pienininkai į jį žiūri skeptiškai, o teisininkai pabrėžia, kad apribojimai prekybai pienu gali prieštarauti tiek Lietuvos Konstitucijai, tiek Europos Sąjungos teisei.

Antanas Maknevičius Kauno rajone augina 320 karvių. Jeigu jo ūkis būtų ne mišrus, jis sako, kad sunkiai būtų pastaruosius metus išgyvenęs – pieno supirkimo kainos krito beveik per pusę, todėl jam, kaip ir kitiems pienininkams, metai buvo ypač sunkūs.

Todėl V.Baltraitienės siūlomą įstatymą jis palaiko, bet pripažįsta, kad tai yra ypač drastiška priemonė pieno sektoriaus problemoms spręsti.

Nebūtų išgyvenęs

„Čia jau yra imamasi kraštutinumų. Bet imamasi dėl to, kad yra būtinybė – mes Europoje gauname mažiausią kainą, ir valstybė turi kažką daryti“, – 15min.lt pasakojo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas A.Maknevičius.

Todėl tokiam įstatymui jis pritaria, sakydamas, kad „kito kelio nėra“.

„Prie to privedė mūsų santykiai su perdirbėjais. Jeigu Europa susitvarko – sugeba parduoti vokietis, suomis, tai kaip nesugeba parduoti lietuvis? Perdirbėjai gali smukdyti pieno kainą, o tu neturi pasirinkimo – jie prisiveža pieno iš Latvijos ir Estijos ir manipuliuoja mumis, sakydami, kad jiems pieno užtenka“, – pasakojo A.Maknevičius.

Priėmus tokį įstatymą, kainos turėtų kilti – perdirbėjai būtų priversti pirmiausia supirkti visą Lietuvoje primelžtą pieną, o tik tada galėtų jį importuoti.

„Kai žaliavos jiems pradės trūkti, tada jie pradės skaitytis su žaliavos tiekėjais“, – išreiškė viltį A.Maknevičius.

Jis pats Kauno rajone augina 320 karvių. Prieš metus už pieno litrą gaudavo 35 euro centus, o dabar tegauna 20 euro centų.

Jeigu ne mišrus ūkis, tai būtų jau viskas, būtų pasiduota, – kalbėjo ūkininkas.

„Mišrus ūkis, grūdus augini. Tai lėšas ir naudoji iš kažkur, bet jos išsisems. Jeigu ne mišrus ūkis, tai būtų jau viskas, būtų pasiduota“, – pasakojo A.Maknevičius.

Jo ir kitų pienininkų problemas ėmėsi spręsti V.Baltraitienė, kaip Seimo narė vasarį užregistravusi Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą.

Į plenarinių posėdžių darbotvarkę jis buvo įtrauktas tik birželį – keturis mėnesius Europos teisės departamentas, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas, Konkurencijos taryba aiškinosi, ar įstatymas neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir Konstitucijai. 

Išvados V.Baltraitienės valdomai ministerijai nepalankios.

Prieštarauja ir ES teisei, ir LR Konstitucijai?

V.Baltraitienė siūlo uždrausti perdirbėjams pirkti pieną iš užsienio, kol nebus supirktas visas Lietuvoje primelžtas pienas iš ūkininkų, su kuriais yra sudarytos sutartys.

Europos teisės departamentas pabrėžia, kad kiekybiniai importo apribojimai būtų traktuojami kaip laisvo prekių judėjimo suvaržymai, kurie yra draudžiami, remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV).

V.Baltraitienė taip pat siūlo įpareigoti perdirbėjus mokėti tokią pačią kainą tokį patį kiekį tokios pačios kokybės pieno pristatantiems ūkininkams, o ne diferencijuoti.

Europos teisės departamentas sako, kad tai riboja pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principą. 

V.Baltraitienė siūlo riboti antkainį svarbiausiems pieno produktams, pavyzdžiui, pienui ar grietinei. Tokių produktų sąrašą turėtų tvirtinti Vyriausybė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Virginija Baltraitienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Virginija Baltraitienė

„Manytume, kad šis pasiūlymas taip pat kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui.

Ketinimas apriboti ūkio subjektų kainodaros laisvę vertintinas kaip ūkinės veiklos laisvę ribojanti priemonė (dėl antkainio) taigi, minėtais atvejais antkainio reguliavimas gali užkirsti kelią į tinkamą prekybininko uždarbį ir sudaryti nepalankesnes sąlygas iš ES valstybių narių įvežamiems produktams kadangi dėl tokių produktų patiriami papildomi su atvežimu į Lietuvą susiję kaštai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teisės nustatyti antkainį ribojimas, taip pat prekėms, pagamintoms kitose valstybėse narėse, nekliudys tarpvalstybinės prekybos vidaus rinkoje“, – savo išvadoje rašo Europos teisės departamentas.

Seimo teisės departamento išvadoje pateikiama panašių prieškaištų – pabrėžiama, kad įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei.

Tiesa, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė, kad Konstitucijai įstatymas neprieštarauja, todėl Seimas ėmėsi diskusijų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką