Juozas Šibaila tarpukariu – mokytojas, šaulys ir jaunalietuvis, aplink kurį sukdavosi mokiniai ir didžioji dalis kultūrinio provincijos gyvenimo; vėliau – šeimos netekęs 1941-ųjų birželio sukilėlis; galiausiai – partizanų vadas, vienas iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949-02-16 deklaracijos signatarų, kartais pavadinamas Laisvės kovų ideologu. Šibailos gyvenimo pasakojimas suteikia galimybę į lūžinius XX a. vidurio Lietuvos istorijos įvykius pažvelgti iš artimos, asmeninės perspektyvos, o pokario partizanų karą pažinti ne vien kaip herojišką karinį pasipriešinimą okupantui, bet ir kaip įvairialypę rezistenciją, kurioje šalia ginklų tauškėjo ir rašomosios mašinėlės bei šiugždėjo antisovietinės spaudos lapai.
Kas tarpukario kaimo mokytoją atvedė į partizanų gretas? Koks buvo jo, kovotojo, kelias? Kokia buvo Šibailos siūloma ir įsivaizduojama Laisvės kovų ideologija?
